Laba diena,

suprantate, labai sunku tiksliai atsakyti nematant visos medžiagos.  Antstolis nė iš niekur nesugalvojo iš Jūsų reikalauti skolos.  Kaip suprantama iš klausimo, tai Jūs kažkada pasiskolinote iš "Bigbank" ir laiku negrąžinote skolos. Tuomet kreditorius, o šiuo atveju buvo "Bigbank", kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir palūkanų priteisimo iš Jūsų. Teismas, pamatęs, kad kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, išdavė vykdomąjį raštą.  "Bignak", antstolio kontorai perdavė vykdyti skolos išieškojimą iš Jūsų pagal  teismo išduotą vykdomąjį dokumentą.

Taigi kreipkitės į antstolį ir pasidomėkite, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo. Manytina jis jums parodys teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. 

Jeigu Jūs skolą jau esate atidavęs, tuomet Jūs antstoliui turėsite sumokėti jo patirtas skolos išieškojimo išlaidas. Bendraukite su antstoliu. 

Nuvykite ir į "Bigbank" išsiaiškinti, kodėl skola yra išieškoma dviem būdais, taip pat ir į skolų išieškojimo įmonę, pasikalbėti, išsiaiškinti. Neatidėliokite. 

žinoma, neskubėkite

Civilinio kodekso (CK) 3.110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančio sutuoktiniui.

Bendrąja nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnį pripažįstamas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu po santuokos įgytas turtas, pajamos, gautos iš asmeninio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, po santuokos sudarymo gautos verslo pajamos, taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos.

Taigi įplaukos kurias Jūs gaunate t.y. neįgalumo pašalpa yra bendroji jungtinė nuosavybė t.y. pusė gaunamų pajamų priklauso ir sutuoktiniui.

Taigi antstolis gali dalį išskaičiuoti, tačiau antstolis negali išieškoti pinigų sumų iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

Taigi jei Jūsų vyro skolos, kurios nėra susidariusios dėl aukščiau paminėtų atvejų, antstolis negali išskaičiuoti. 

Tačiau kai Jūsų sąskaitoje atsiranda pinigų, tad antstolis ir nurašo. Antstolis nežino iš kokio šaltinio Jūs gavote įplaukas į savo sąskaitą. Jūs turite informuoti jį. 

Laba diena, 

taip, antstolis gali išieškoti skolą iš loterijoje laimėtų pinigų.

Galima kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas išduos ir išsiųs įsakymą sekančią dieną skolininkui.

Jei skolininkas per nurodytą 20 dienų terminą prieštaravimų nepateikia ir skolos nesumoka, teismo įsakymas įsiteisėja ir jį galima vykdyti priverstinai (galima gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui).

 Jei skolininkas pateiks prieštaravimus, įsakymas neįsiteisins ir Jums reikės kreiptis kita tvarka. 

Galima kreiptis į teismą rašytinio proceso tvarka prašant teismo priimti preliminarų sprendimą, pateikiant rašytinus įrodymus pagrindžiančius reikalavimą (skolą).

Nuo preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovas gali, ir jeigu teiks, prieštaravimus, teismas byla spręs iš esmės.

Taip pat,galima kreiptis su reikalavimu į teismą ginčo teisenos tvarka. Laimėjus bylą teismas išduos vykdomuosius raštus ir juos pateikus antstoliui skola bus išieškota.

Plačiau skaitykite ČIA, ČIA.

Tai yra skola, kurią Jūs privalote grąžinti.

Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str. 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu susidariusi skola ir viršija 2030 eurų, tačiau skolos išieškojimas  iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena galimas tik penktąja eile. 

Butas gali būti areštuotas ir parduotas skaitykite ČIA.  

Su skolomis nevalia juokauti, nes jeigu skolos išieškojimas bus perduotas vykdyta antstoliams, tuomet suprantama, kad 160 eurų skola pasidarys gerokai didesnė. 

Neskubėkite iš karto mokėti tos skolos. Eikite ir išsiaiškinkite, tegu dokumentiškai pagrindžia skolą, nes jei seniūnijos darbuotoja pripažino, kad buvo spraga ir 10 metų skola nebuvo išieškota, tai gal vėl spraga ir ta skola visai ne Jūsų sesers, o kažko kito. 

Tikėtina, kad skola jį pasivys iki Lietuvos.

Tarp ES šalių yra veikiantis Europos parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto pagal kurį vienos šalies priimti ir įsigalioję teismo sprendimai galioja ir gali būti vykdomi kitoje EU šalyje.

Šio Reglamento reikalavimus atitinkantys civilinių ir komercinių bylų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji įrašai gali būti tiesiogiai pateikiami vykdyti visose ES šalyse, išskyrus Daniją. Tiesioginis pateikimas reiškia tai, kad sprendimai kitoje šalyje vykdomi be tos šalies teismo patvirtinimo, kuriam reikėtų skirti papildomo laiko ir išlaidų.

Taigi kreditorius gali kreiptis savo šalyje dėl skolos priteisimo, vėliau raštu kreipiasi į sprendimą priėmusį Jungtinės Karalystės teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

Europos vykdomasis raštas kreditoriui išduodamas tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir yra išreiškęs sutikimą arba nepareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių.

 Standartizuotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas persiunčiamas Lietuvoje veikiančiam antstoliui kuris vykdys skolos išieškojimą.

Reikėtų kreiptis į teismą su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškimas apmokestinamas ketvirtadaliu įprasto žyminio mokesčio.

Teismas, formaliai patikrinęs įrodymus, priima teismo įsakymą, kuriuo priteisia skolą. Šalys į teismą nėra kviečiamos. 

Priimtą teismo įsakymą teismas siunčia skolininkui ir siūlo per 20 dienų teismo įsakymą įvykdyti (sumokėti skolą) arba pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

Jei skolininkas per nurodytą terminą prieštaravimų nepateikia ir skolos nesumoka, teismo įsakymas įsiteisėja ir jį galima vykdyti priverstinai (galima gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui).

Galėtų areštuoti ir kitą sąskaitą.

Jei nenustatyta skolininkui priklausoma dalis bendroje nuosavybėje, antstolis areštuoja visą turtą. Tuomet antstolis priima patvarkymą ir pasiūlo išieškotojui ar bendros nuosavybės dalyviams per tam tikrą terminą (dažniausia tai būna 30 dienų) nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Jei per nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia.

 Vėl areštuoti bendra turtą, vadovaudamasis tais pačiais vykdomaisiais raštais galės praėjus vieneriems metams (CPK 667 str.).

Kredito bendrovė truputį pasikarščiavo. Skola gali būti perduota išieškojimui iškart po to, kai sueina sąskaitos mokėjimo terminas. Kaip matyti  iš Jūsų atsiųstos nutarties, sutartyje nurodyta, kad Jūs dar turite mėnesį laiko pateikti mėnesinę įmoką nuo inicialiai nustatyto mėnesinės įmokos mokėjimo termino pabaigos (galite mėnesį vėluoti). Vadinasi, kredito bendrovė pažeidė sutarties sąlygas.

Žiūrint, kad elektroniniu būdu su kredito bendrove komunikavimas neveiksmingas, siūlome nuvykti į filialą ir betarpiškai pabendrauti su atsakingu asmeniu (ne su darbuotoju, bet su vyr, vadybininku, direktoriumi).

Jeigu ir tokiu būdu taikiai nepavyks klausimo išspręsti, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba pateikti ieškinį į teismą dėl sutarties nutraukimo.

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. Kadangi Jūs nenurodėte už ką Jums išieškoma skola, tuomet negalėjome tiksliai atsakyti kokio dydžio suma gali būti iškaitoma iš Jūsų gaunamo darbo užmokesčio. 

CPK 736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis

1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA (jei gaunama suma neviršija 380 eurų), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Jeigu valstybė priėmė palikimą, jai atsirado pareiga atsakyti už palikėjo skolas. 

Aplinkybė, jog paveldėtas turtas nėra realizuotas, nepašalina valstybės atsakomybės ir apskritai nėra reikšminga sprendžiant dėl skolos priteisimo. Jūs neprivalote laukti, kol bus realizuotas paveldėtas turtas, siekdama, kad būtų priteista reikalaujama suma.

Panašią bylą nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-29, nutarties Nr. 3K-3-403-684/2016

Šeimos nariams skolą tektų grąžinti tik paveldėjimo atveju, jeigu palikimas būtų priimtas be turto apyrašo.

Tačiau, jeigu įpėdinis priima palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tuomet už palikėjo skolas atsakytų tik paveldėtu turtu t.y. tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto. Priešingu atveju t.y. priėmus palikimą be turto apyrašo, įpėdinis atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu.

Kitų atvejų nėra, kad tėvų skolą tektų grąžinti vaikams. 

Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko.

Antstolis pamatė, kad yra pinigų sąskaitoje ir areštavo sąskaitą.

LR CPK 736 str. reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį

1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA (380 eurų), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Taip, jeigu skolininkas neturi jokio turto, niekur nedirba – tuomet išieškoti iš jo skolą, praktiškai neįmanoma. Tačiau ta skola jam niekur nedingsta, o tik didėja (nes didėja išieškojimo išlaidos). Galbūt skolininkas paveldės kokį turtą ar laimės loterijoje, tuomet atgauti teismo priteistą skolą pasidaro realiau.

Taip, yra kas superka skolas. Internete nemažai tokių skelbimų.

Taip, antstolis gali areštuoti skolininko paveldėtą turtą.

Apie areštą nėra įspėjama iš anksto, kad turtas ar lėšos nebūtų slepiamos.

Pagal CPK 654 str. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.

Pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu  ir vėl pateiktas vykdyti.

Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje– www.antstoliai.lt. Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.

Tačiau Pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Raginimas taip pat nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu 57 eurai piniginių sumų išieškojimo bylose.

Išieškojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. 

Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą – jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje). Registruotas laiškas siunčiamas teismo ar kitos institucijos sprendime nurodytu adresu arba tuo adresu, kuriuo yra deklaruota išieškotojo ar skolininko gyvenamoji vieta.

Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo ar skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (išskyrus jau minėtus raginimus, kurie skelbiami vietos spaudoje).

Tai, kad Jūsų sutuoktinė ir sūnus registruoti uošvienės name, tai, kad Jūs padarėte remontą tame, nuosavybės teisės į namą nesuteikia. Kaip supratome, tai yra tik Jūsų uošvienės namas, todėl tik ji turi teisę spręsti, kas gali gyventi jos name. Jūs ir Jūsų šeima jokių pretenzijų į namą negalite reikšti ir apie jokį kreipimąsi į teismą dėl atidalinimą negali būti kalbos. 

Jeigu Jūsų sutuoktinės brolis gyvena jam nepriklausančiame name, tačiau jo niekas nepageidauja ir gražiuoju nepavyksta jo išprašyti, tuomet tik namo savininkė gali kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. 

Tačiau Jūs nepamirškite, kad Jūs remontuojate ne savo, o uošvienės namą, todėl Jūs būkite apdairus. Juk nežinote, kaip gyvenimas pasikeis, gali būti, kad susipyksite su savo uošviene ir ji pareikalaus išeiti. O tą Jūs ir turėsite padaryti, palikę suremontuotus kambarius. 

Remiantis LR CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Taigi Jūs turite teisę į būtinų nuostolių atlyginimą, kurie buvo patirti siekiant daikto būklei palaikyti. Tačiau pažymėtina, jeigu Jūs tarkime įsidėjote auksines duris kažkurioje sodybos vietoje, nes Jums norėjosi, tuomet Jūs neturite teisės į patirtų nuostolių atlyginimą. O jeigu Jūs remontavote kiaurą stogą, tuomet tokios išlaidos yra priskiriamos prie būtinų išlaidų.

Tai pirmiausia tarkitės tarpusavyje dėl atidalijimo ir paaiškinkite kokias išlaidas patyrėte ir, kad norėtumėte išlaidas pasidalyti per pusę ar tarkim, kad vietoj patirtų išlaidų išlaikant sodybą, Jums atitektų didesnė sodybos dalis. Tai jeigu sutariate draugiškai dėl atsidalijimo, tuomet einate pas notarą ir susitarimą įforminate.

Kai yra nesutarimas dėl atidalijimo būdo, patirtų išlaidų atlyginimo kreipiatės į teismą su ieškiniu dėl Jūsų dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Žinoma, jeigu Jūsų siūlomas atidalijimo būdas ir sąlygos tinka kitiems bendraturčiams, tuomet puiku. Bendraturčių susitarimas dėl pasirinkto atidalijimo būdo įforminamas nuvykus pas notarą.

Tuo atveju, kai jeigu susitarimo tarp bendraturčių nepavyksta pasiekti, tuomet bendraturtis (-čiai) turi teisę kreiptis su prašymu dėl atidalijimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.

Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Turim sudarę vedybinę sutartį - reikia matyti Jūsų sutartį, kad galima būtų pasakyti, ar tikrai namas, įgytas santuokos metu, priklauso vien Jums. Šiaip,  visas turtas, kuris įgyjamas santuokos metu, nesvarbu ar vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, priklauso abiems sutuoktiniams.

Kaip galiu išregistruoti iš man priklausančio namo? - jeigu namas tikrai priklauso Jums, nueikite į seniūniją ir parašykite prašymą išdeklaruoti sutuoktinį. 

Namas pirktas imant kreditą. Moku aš.– klausime minėjote, kad nedirbate, o tik mokotės,  tai kaip Jūs galite mokėti kreditą?

Kokia suma galiu  pretenduot dvynėms? – Kasacinis teismas yra nustatęs orientacinę sumą vaikui – minimali mėnesinė alga. Kaip žinia, vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Jeigu šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 eurų, vadinasi iš tėvo būtų priteistas 200 eurų už vieną vaiką. Bet tai yra orientacinė suma. Jeigu vaikas turi specialių poreikių, suma gali didėti. Yra atsižvelgiama į abiejų tėvų turtinę padėtį. Rinkite įrodymus, kiek išleidžiate vaikams, buičiai. Visus čekius. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti.

Kokie pirmi žingsniai prisiteisiant alimentus? - kreiptis į teismą, dėl išlaikymo (alimentų) priteisimo.  Čia jau reiktų teisininko pagalbos. 

Dėl psichologinio smurto įrodymo – taip, sudėtinga įrodyti, bet Jūs išsaugokite siųstas sms, įrašykit pokalbį ir viską rinkite. Panaudosite teisme, o teismas jau įvertins kurie įrodymai tinkami, kurie –ne. 

Pabandykite surinkti įrodymus, kad dalis algos mokama „vokelyje“.

Kaina įvairi, priklausomai nuo situacijos. Gali būti ir nemokamai. Paskambinkite svetainėje nurodytais telefonais ir aptarkite situaciją. 

Tai, tas vaikas jau yra pilnametis ar ne? 

1. Jei vaikas pilnametis, tuomet jis gali pats kreiptis į teismą, dėl tėvystės pripažinimo.
2. O jeigu nepilnametis- to vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo. Žinoma, bus nustatinėjama, kodėl vaiko motina, žinodama tiesą, tiek ilgai nesikreipė dėl tėvystės nustatymo, nes gal vaikui  susiformavę tėviški santykiai su kitu vyru, tad teismas spręs ar nenukentės vaiko interesai nuginčijus tėvystę su kitu vyru ir pripažinus tėvystę Jums. Kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo (na to vyro, kurį jis laikė savo tėvu) santykiai Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
3. Bus atliktas DNR tyrimas ir arba nustatyta, kad Jūs esate biologinis vaiko tėvas arba -ne. Žinoma, Jūs galite atsisakyti atlikti DNR ekspertizę. Tada teismas tėvystę įrodinės kitais įrodymais-  šalių paaiškinimais,  liudytojų parodymais ir kt., kurie įrodys  buvusį ryšį tarp Jūsų ir tos moters ir CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe spėjamam vaiko tėvui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, atsisakymą atlikti DNR ekspertizę įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
4. Dėl išlaikymo priteisimo (alimentų). Įstatymas numato, kad vaikams išlaikymas priteisimas iki pilnametystės. Jei vaikas pilnametis, jis turi teisę prašyti priteisti išlaikymo skolą už trejus metus, t. y. už tą laikotarpį, kai jis buvo dar nepilnametis ir turėjo teisę iš tėvo gauti išlaikymą, bet šio negavo. Jeigu vaikas nepilnametis tai jam taip pat turėtų būti priteista skola už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos ir dar periodinis išlaikymas. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taipogi įstatymas numato, kad išlaikymas gal būti teikiamas ir jau vaikui sulaukusiam pilnametystės CK 3.1912¹

   4. Jeigu bus nustatyta, kad Jūs esate biologinis vaiko tėvas, tam vaikui, po Jūsų mirties, pagal įstatymą priklausys dalis Jūsų turto. Bet jeigu Jūs būsite surašęs testamentą, kuriame nurodysite, kam ir kokias dalis savo turto paliekate ir "naujam" vaikui nieko nepaliksite, tuomet jam nieko ir neliks, nebent jis turės teisę į privalomąją palikimo dalį. Plačiau skaitykite čia.

Klausiate ar verta kreiptis į teismą? Kad ir kaip nutartumėte skirtis (gražiuoju, vieno sutuoktinio prašymo, ar dėl kito sutuoktinio kaltės) niekas Jūsų neiškirs, o tik teismas. Bet kokiu atveju, santuoka bus nutraukta teismo keliu. Tik skiriantis gražiuoju (bendru sutarimu) santuokos nutraukimo procesas greičiausias, skiriantis kitais būdais- ilgesnis. 

Kaip suprantu, abiejų sutikimu skirtis nepavyksta, tad lieka kiti du variantai - vieno sutuoktinio prašymu arba dėl kito sutuoktinio kaltės (pvz. jei Jūsų vyras neištikimas ar tarkim nesirūpina šeima - uždirbtus pinigus pralošia kazino ir pan.)

Klausimas nėra išsamus, neaišku ar dovanotoje namo dalyje gyvena sutuoktiniai, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ir t.t.

Pagal CK 3.89 str. 2 d. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Kaip suprantame, dovanojimo sutartyje apdovanuotoju asmeniu yra nurodytas tik Jūsų tėvas, t. y., kad pusė namo dovanojamas Jūsų tėvui, bet ne abiems su sutuoktine taip?

Todėl remiantis šia dovanojimo sutartimi šis turtas (namo dalis), įgytas jau po santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise priklauso tik Jūsų tėvui. 

Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). 

Taigi tėvas jam asmenine nuosavybe priklausančią namo dalį galėtų dovanoti sūnui, ir jam nereikėtų sutuoktinės sutikimo, tačiau sutuoktinio sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį reikia tuo atveju, kai nekilnojamasis turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tačiau toks turtas yra priskirtas šeimos turtui.

Šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams, yra laikoma šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 str.).

Reziumuojant, jei dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad namo dalis dovanojama tik Jūsų tėvui, o ne tėvui ir jo sutuoktinei, ir jeigu padovanota namo dalis nėra priskirta šeimos turtui,  tuomet tėvui, norinčiam padovanoti savo namo dalį sūnui, nereikia sutuoktinės sutikimo.  

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu teismas gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių (tėvo ir motinos) pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. 

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Teismas vertina kokio amžiaus yra tėvas, jeigu jaunas darbingas tai nepateisinama, kad jis neturi darbo, vertina jo pastangas susirasti darbą, vertina ar tėvas turi kitų išlaikytinių, ar turi nekilnojamo turto  ir pan. Vertina kokie vaiko yra poreikiai, tačiau praktikoje laikomasi nuomonės, jog vaikui reikia 

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar visišku pajamų negavimu.

Jeigu Jūs nesutinkate su priteistu išlaikymu, įstatyme yra nustatyta galimybė pasikeitus turtinei padėčiai, kreiptis su ieškiniu į teismą, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. 

Norint prisiteisti vaikui išlaikymą iš vaiko tėvo, kuris nepripažįsta savo tėvystės, reikia kreiptis į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad ieškinyje nurodytas asmuo yra jo vaikas, prašyti priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, priteisti įsiskolinimą, išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti Jus, nustatyti gyvenamąją vietą, bendravimo su vaiku tvarką. 

Kreiptis reikia į to rajono ar miesto apylinkės teismą, kur registruotas vaiko tėvas.

Pagal LR Civilinį kodeksą, norint nustatyti tėvystę, reikia kreiptis į teismą.

CK 3.146 straipsnis numato tėvystės nustatymo sąlygas.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina.

Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Jūs turėtumėte reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo (alimentų) priteisimo, prašant teismo surinkti duomenis, siekiant nustatyti atsakovą, o galimą tėvystę įrodinėti įstatyme numatytomis aplinkybėmis: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Taip. 

Pagal 3.88 str. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

3. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

4. Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.

Teismo sprendimu Jūsų buvusi sutuoktinė buvo paskirta Jūsų nepilnamečio vaiko lėšų (išlaikymo) tvarkytoja uzufrukto teise.

CK 3.191 Turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaiga

1. Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai:

1) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas; 

2) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką;

3) vaikas sulaukia pilnametystės; (18 m.)

4) teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo;

5) teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.

2. Jeigu pasibaigus uzufrukto teisei vaiko tėvai (ar vienas iš jų, su kuriuo gyvena vaikas) ir toliau naudojasi vaiko turtu, jie privalo grąžinti vaikui turtą ir visas iš vaiko turto gautas pajamas ir vaisius nuo to momento, kai to pareikalavo vaikas ar jo atstovas.

Jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių nusprendžia su vaiku laikinai išvykti į užsienį, nereikia kito buvusio sutuoktinio notariškai patvirtinto sutikimo. Jeigu vieno iš tėvų atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas ir yra apribota to tėvo valdžia, tuomet toks tėvas (kuriam apribota tėvo valdžia) išvis neturi teisės išsivešti vaiko į užsienio valstybę.

Stenkitės maksimaliai viską, o jau teismas atsirinks. Jei pertekliniai pateiksit - tikrai nepakenks. Tiesiog teismas, vertindamas priteisiamos žalos dydį atsirinks, kas pagrįsta, o kas ne. 

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 1083 eurų iki 11 584 eurų (nuo 3740 Lt iki 40000 Lt).

Jūs, pavėlavęs sumokėti draudimo įmoką, pagal įstatymą privalote grąžinti draudimo bendrovei išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiajam. 

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti.

Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. 

Draudimo bendrovei nėra uždrausta Jūsų prašyti grąžinti 100 procentų išmokėtos išmokos, tačiau  ne visada privalote grąžinti 100 proc. išmokėtos išmokos nukentėjusiajam.

Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas - nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Grąžinamos sumos dydžio nustatymui, svarbus yra nesumokėtos sumos dydis, praleisto mokėjimo termino trukmė, termino praleidimo priežastys, šalių sutartinių įsipareigojimų tęstinumas, šalių elgesys po sutarčių pasirašymo viena kitos atžvilgiu, bendradarbiavimas  ir kiti kriterijai.

Būtina pažiūrėti kokiomis sąlygomis Jūs apdraudėte savo civilinę atsakomybę. Sutartyje sąlygos yra parašytos. Tarkim, sąlygos tokios, kad automobilį vairuos asmuo, kurio vairavimo stažas 10 metų ir ne jaunesnis nei 25 metai. Jeigu Jūsų dukra atitinka šiuos sutartyje įvardintus kriterijus, tuomet galite leisti dukrai vairuoti automobilį, tačiau jeigu ji nors ir yra vyresnė nei 25 metai, tačiau turi tik 2 metų vairavimo stažą, tuomet negalite leisti dukrai vairuoti automobilio. 

Jeigu norite dukrai leisti vairuoti automobilį, tuomet praneškite draudikui ir jis perskaičiuos draudimo įmoką. Jeigu nepranešite draudikui, o dukra vairuos automobilį, tuomet įvykus eismo įvykiui, draudikas iš Jūsų pareikalaus grąžinti iki 50 proc. draudimo išmokos išmokėtos nukentėjusiajam. 

Ar įstaiga gali reikalauti, kad būtų gražinti pinigai už nušalinimo laikotarpį? - Taip, įstaiga turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą išmoką darbuotojui. 

Kaip traktuoti apeliacinio teismo sprendimą? Ar išmokėti pinigai už nušalinimo laikotarpį traktuotini, kad ne dėl darbuotojo kaltės? - Kasacinė instancija patikrina žemesnių instancijų sprendimus ir kaip matoma, šiuo atveju, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios ir/ar procesinės teisės pažeidimų. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, tai niekaip ir nereikia traktuoti. Į jį nereikia kreipti dėmesio ir niekaip nereikia traktuoti, nes LAT pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteisingas. 

Ne. Jau visi terminai pasibaigę.

Už neatvykimą į teismą liudyti Jums gali būti paskirta bauda, taip pat teismas gali nuspręsti Jus atvesdinti ar skirti areštą.

Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.

Tai Jūs pradėjote tenkinti lytinę aistrą kai jai jau buvo 16 metų tuomet jokia atsakomybė Jums negresia.

O jeigu Jūs tenkinote lytinę aistrą kai draugei nebuvo 16 metų, tuomet atsakomybė numatyta BK 155-1 str., kuris nusako jog pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių,baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Na, Jūsų draugės mamai, norinčiai Jus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teks įrodyti, kad su jos dukra Jūs santykiavote kai draugei dar nebuvo 16 metų. Tačiau manytume įrodyti, jeigu Jūs ir Jūsų draugė neigsite, praktiškai neįmanoma. 

Jei trumpai atsakyti į klausimą "kokios būtų pasekmės giminėm dėl šmeižimo"  - tai pasekmes numato BK 154 str. 

Įrodžius šmeižimo faktą, galimai giminėm grėstų bauda, kuri galėtų būti įvairi, tai ir 2000 eurų, ir mažiau ar daugiau. 

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnis. Šmeižimas

1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Jums reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir prašyti patraukti gimines baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas (prokuroras), o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas (šiuo atveju- Jūs).

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės  neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, tai, kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių.

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Taigi šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės.

Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.

Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Taip pat Jūs turite teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo Jums padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokią asmens teisę nustato ir Civilinis kodeksas (2.24 str.).

Vien todėl, kad broliai su šeimos nariai gyvena tame bute, tai dar nereiškia, kad jų nuosavybė. Kreditorius gali nukreipti skolos išieškojimą tik į skolininko turtą. Jeigu už butą nėra mokami privalomi mokesčiai, tuomet jau bėdų turės buto savininkas. 

Bus nuskaičiuoti 4 mokesčiai: Pajamų - 15 proc., Sveikatos draudimo - 6 proc., Socialinio draudimo - 3 proc. ir įmoka į Garantinį fondą - 0.2 proc.

Jūs pareikalaukite, kad pardavėjas parašytų raštišką atsakymą į Jūsų pretenziją. 

Tuomet Jūs, rašykite prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius) dėl telefono kokybės įvertinimo ir ginčo išnagrinėjimo kilusio tarp Jūsų (vartotojo) ir pardavėjo.

Prašyme išdėstykite viską, nuo nusipirkimo datos. Viską nuosekliai ir smulkiai. Pridėkite ką esate nufilmavęs. Pridėkite kopiją pretenzijos kurią teikėte pardavėjui, pardavėjo atsakymą ir pan. Gale prašyme prašykite įvertinti ar parduotas telefonas atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir antras prašymas įpareigoti pardavėją nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti grąžinti pinigus už įsigytą nekokybišką telefoną.

Taip pat tą defekto aktą pasiimkite iš Ideal serviso ir pridėkite prie prašymo jo kopiją. Viską pridėkite, per daug nebus. 

Viską šitą padarius, pasirašykite prašymą ir išsiųskite registruotu laišku arba nunešti ir laukti kol su Jumis susisieks. 

Telefono pridėti nereikia. Pridedamus dokumentus dėkite kopijas. 

Klausime Jūs sakote, kad buvo atidėtas sprendimo paskelbimas, o paskui rašote, kad neaišku, kas buvo atidėta ar sprendimo paskelbimas ar bylos nagrinėjimas. 

Nueikite į http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/ ir ten suvedusi duomenis sužinosite ar buvo atidėtas posėdis dėl sprendimo paskelbimo ar atidėtas posėdis.

Vien tai, kad atidėtas sprendimo paskelbimas/posėdis tai nereiškia, jog atidėta dėl bylos sudėtingumo. Dabar dėl kokių priežasčių buvo atidėtas civilinės bylos paskelbimas, Jums atsakys CPK 269 str. 4 d. 

CPK 269 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. 

2. Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.

3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.

4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi.  Įstatymas numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). 

CPK 646 str. 3 d. nustato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą. 

Taigi teismas, patikrinęs pateiktus įrodymus, išduos arba neišduos vykdomąją raštą. Su tuo vykdomuoju raštu kreipkitės į antstolį ir jis priims patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstoliui nustatyta pareiga, laikantis įstatymo normų reikalavimų, įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad LR CPK 634 str. 2 d. nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. 

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja CPK 769 straipsnis. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. 

Taip pat bus pradėtas skolos išieškojimas iš skolininko. 

Taip, įstatyme, pažeidimo padarymo įrankio - automobilio- konfiskacija, numatoma už vairavimą neblaiviam. Tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, automobilio konfiskavimas gali būti netaikomas. Susisiekite su mūsų administracinių nusižengimų specialistais ir Jums bus patarta, kokių tolimesnių veiksmų patartina imtis, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.  

Visada yra galimybė pirmos instancijos teismo sprendimą skųsti aukštesnei instancijai. Taigi siūlytumėm ir  Jums pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe. 

Kaip suprantame, Jūs pažeidimą padarėte 2016-12-31, tačiau teismo nutarimas pripažinti Jus kaltu padarius pažeidimą ir nutarimas skirti piniginę baudą su teisės vairuoti atėmimu turėjo būti priimtas jau po 2017-01-01. 

Tokiu atveju, Jūs nebeturite teisės kreiptis į teismą su prašymu sutrupinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Laba diena,

taip, yra galimybė. Skųsti teismo sprendimą aukštesnei instancijai. 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Įsiteisėjus nutarimui skirti baudą, jau paskirtą nuobaudą keisti kita bausmės rūšimi nėra teisinio pagrindo.

Jei jūs nesumokate baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka; baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka; jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo grąžina mokesčių administratoriui; tokiu atveju institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, teikimu teismas savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Jeigu nesutinkate su tuo, kad suvokėte jog įvyko eismo įvykis tad nesutikite su Jums siūlomu administraciniu nurodymu. 

Tuomet policijos pareigūnas paskiria bylos nagrinėjimo datą ir byla nagrinėjama ne teismo tvarka. 

Jeigu Jūsų netenkins policijos priimtas nutarimas, jį skundžiate apylinkės teismui ir tuomet teisme žodinio proceso tvarka nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. 

O kaip baigsis, negalime užtikrintai atsakyti, bet tas faktas, kad Jūs paklausėte kito eismo dalyvio ar viskas tvarkoje ir jis palinksėjo galvą, rodo, kad Jūs tikrai nesuvokėte, kad įvyko eismo įvykis ir tikėtina jog byla pagal pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bus nutraukta nesant įvykio ir sudėties. 

Sveiki, taip įmanoma. Būtina kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Į kasacinę instanciją galima kreiptis per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos nutarties priėmimo dienos. 

Paskubėkite ir skambinkite mūsų specialistams, padės Jums.

Apie tai, kas gresia už pasišalinimą  iš eismo įvykio vietos, skaitykite ČIA

Įstatyme apribojimų, kas negali būti laiduotoju - nėra. Todėl ir Jūsų sutuoktinė gali būti. Tačiau ar ji tinkama laiduotoja, ar ji verta teismo pasitikėjimo, spręs teismas.

Teismui yra svarbios laiduotojo asmeninės (ar nebuvo teista, ar dirba, ar gyvena kartu, ar turi autoritetą) ir kitos savybės ir ar gali, ar turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sveiki, jeigu pažeidimas padarytas iki naujojo kodekso įsigaliojimo t.y. 2017-01-01, Jūs turite  teisę kreiptis į teismą suėjus pusei nuobaudos terminui dėl teismo paskirto teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo t.y. pasinaudoti ATPK  329 str. nuostatomis. 

Jeigu per nuobaudos laiką padarėte kitą teisės pažeidimą tuomet nebeturite teisės pasinaudoti ATPK 329 str. nuostatomis, nes minimame straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo neturi būti padaręs jokio teisės pažeidimo.

Tuo tarpu jeigu per nuobaudos laiką Jūs padarėte pažeidimą su administraciniu nurodymu ir jį įvykdėte, tuomet atsakant į Jūsų klausimą, ar įmanoma susigrąžinti teises po pusės laiko kai per nuobaudos laiką padarėte kitą teisės pažeidimą su administraciniu nurodymu ir jį įvykdėte, galime atsakyti, kad teismų praktika nėra nuosekli. 

Vieni teismai teigia, jog teisės atėmimo laikotarpiu naujo administracinio teisės pažeidimo padarymas panaikina bet kokią galimybę taikyti ATPK 329 str. nuostatas.

O kiti teismai laikosi nuostatos,  jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo kas reiškia jog Jums galima kreiptis į teismą dėl termino sutrumpinimo. 

Sveiki, jeigu administracinis teisės pažeidimas padarytas iki naujojo kodekso įsigaliojimo (iki 2014-01-01), tuomet Jūs turite teisę pasinaudoti senojo ATPK 329 str. nuostatomis. Taigi jeigu teisė vairuoti atimta Jums 2016-07, vadinasi 2017 sausį drąsiai galite kreiptis į instituciją, kuri Jums atėmė teisę vairuoti, dėl paskirto teisės vairuoti termino sutrumpinimo. 

Teismas suklydo. Jums reikia arba skųsti tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka, arba po mėnesio vėl kreiptis. Bet mes rekomenduotume skųsti. 

 Mes ir po 2017 m. rengiame pašymus sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir jau ne kartą terminas buvo sutrumpintas. 

Pagal teismų praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius).

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas; administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. 

Taigi, jeigu Jūs paduosite apeliacinį skundą, Jūs savo padėties nepabloginsite, net ir tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog buvote nubausta per "švelniai". 

Tuo tarpu jeigu Jūs paduosite apeliacinį skundą, taip pat apeliacinį skundą paduos Institucija (policija), manydama, kad Jūs per švelniai buvote nubausta, tuomet apygardos teismas gali tenkinti Institucijos (policijos) apeliacinį skundą ir Jus nubausti griežčiau.

Taip, Jūs turėjote būti įtrauktas į bylos nagrinėjimo procesą, teismas privalėjo Jus informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. 

2016-11-15  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo panašią bylą ir konstatavo, kad tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, sprendė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi konfiskuotos transporto priemonės savininko teisių gynyba ir bylos dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo grąžino nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-82-303/2016).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-2013 ir kt.)

Todėl tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2012).

Pagal ANK 603 straipsnį, padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime.

Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.

Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas.

Pagal naujojo kodekso 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).

Tuo tarpu jeigu Jūs pučiate į alkotesterį ir alkotesteris parodo daugiau nei 1,5 promilių, tuomet Jūs esate pristatomas į medicinos įstaigą, kurioje nustatomas Jūsų neblaivumas ir jeigu kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilių alkoholio, tuomet Jums gresia baudžiamoji atsakomybė. 

BK 281 straipsnio 7 dalis numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.