📌 Skolos išieškojimas iš skolininko (fizinio asmens) turto

Skolos išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų(CPK 663 str.).

Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

Nuo 2026.01.01 minimali mėnesinė alga (MMA) - "į rankas" - 846,00 Eur.

Kaip minėta, skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 MMA, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.

📌 Išieškojimas iš skolininko turto Lietuvoje vyksta pagal griežtą eilės tvarką

Skolos išieškojimas iš skolininko (fizinio asmens) turto eilė (CPK 664 str.).

1️⃣ pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai;

2️⃣ antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto;

3️⃣ trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;

4️⃣ ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis;

5️⃣ penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotojas (kreditorius), laikydamasis aukščiau paminėtos nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia ir jeigu išieškotojas (kreditorius) nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas.

Jeigu išieškotojas (kreditorius)  iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis aukščiau paminėtos skolos išieškojimo iš skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 str.).

Taigi antstolis, nenustatęs pirmesnės eilės turto, nukreipia skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena.

Pažymėtina, kad reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.

📌 Skolos išieškojimas iš santuokoje įgyto turto, kai skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių

Kai skolininkas įsigyja turtą būdamas santuokoje, šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t. y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų. Sutuoktinis skolinosi pinigus ir skolintus pinigus naudojo savo reikmėms, o kitas sutuoktinis yra visiškai niekuom nesusijęs su skolomis. 

Skolos išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str.).

Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje.

Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas.

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui (kreditoriui), o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str.).

Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Tai reiškia, kad santuokoje įgytas turtas dalijamas per pusę po lygiai abiems sutuoktiniams.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

📌 Skolos išieškojimas iš santuokoje įgyto turto, kai skolininkai yra abu sutuoktiniai

Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai skolos išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto.

Pavyzdžiui, abu sutuoktiniai gyvena bute ir nėra sumokėję mokesčių, už suteiktas komunalines paslaugas (šilumos energiją, vandenį ir pan.) tai abu sutuoktiniai yra bendraskoliai ir nustatinėti kiekvieno sutuoktinio dalies jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nereikia, ir skolos išieškojimas vykdomas iš abiejų skolininkų turto.

📌 Sutuoktinio gaunamas uždarbis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Ar antstolis turi teisę areštuoti vieno sutuoktinio sąskaitą, jei skolininkas yra kitas sutuoktinis?

Taip, vieno sutuoktinio gaunamo pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. 

Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios. Taigi, pusė vieno sutuoktinio iš darbo santykių gautųjų pajamų priklauso kitam sutuoktiniui, todėl antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti vieno iš sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą  su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

📌Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis

Kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies išskaitoma:

1️⃣ Jei skolininkas gauna minimalią arba mažesnę algą, išskaitoma 10 procentų, nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus (vieną ar kelis vykduomuosius dokumentus), o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

2️⃣ Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 procentų, nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus (vieną ar kelis vykduomuosius dokumentus), o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 

3️⃣ Iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 procentų nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus (vieną ar kelis vykduomuosius dokumentus).

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu  2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

DUK