🛡️ Kuo anksčiau kreipsitės į baudžiamųjų bylų advokatą, tuo daugiau galimybių apsaugoti jūsų teises ir ateitį.

 

⛔ Teistumo pasekmės - užkertamas išvykimas į tam tikras šalis, galite negauti vizos, įsidarbinti valstybės tarnyboje, apsunkinimas gauti paskolą.

 

👉Susisiekti dėl konfidencialios konsultacijos

 

⚖️ Nepriklausomai nuo disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšies ir jų kiekio, numatyta baudžiamoji atsakomybė tiek už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tiek ir turint tokį tikslą.

 

🚨Jeigu policijos pareigūnai ar operatyviniai darbuotojai ragina jus „bendradarbiauti“, reikia suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. Dažnai jie bando įkalbėti prisipažinti, papasakoti, iš ko pirkote, kam pardavėte, kokiomis aplinkybėmis visa tai vyko. Gali būti žadama, kad „bus lengviau“, „užtarsime prieš prokurorą ar teisėją“, „gausi švelnesnę bausmę“ ir pan.

 

Tačiau tokie pažadai neteikia jokių realių garantijų. Pareigūnų tikslas – surinkti kuo daugiau jus kaltinančios informacijos, o ne palengvinti jūsų padėtį. Jie negali nei sumažinti bausmės, nei nuspręsti, kokia ji bus – tai yra tik teismo kompetencija.

 

🛡️ Todėl prieš ką nors detaliai pasakodami ar prisipažindami, pirmiausia turėtumėte pasitarti su advokatu, kuris paaiškins, kas jums naudinga, o kas gali rimtai pakenkti.

 

📌 Kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu ar platinimu, bylos baigtis labai priklauso nuo pasirinkto gynėjo. Svarbu pasirinkti advokatą, kuris ne tik išmano baudžiamąją teisę, bet ir turi konkrečios patirties būtent narkotikų bylose.

 

🔍 Patyręs gynėjas žino, kokius įrodymus rinkti, kokias aplinkybes akcentuoti ir kaip ginčyti kaltinimus. Net ir nedidelis niuansas – kaip, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo rastos medžiagos – gali lemti, ar veika bus kvalifikuojama kaip turėjimas savo reikmėms (BK 259 str.), ar kaip platinimas (BK 260 str.), nuo ko tiesiogiai priklauso ir galimos bausmės dydis.

 

🎯 Mūsų tikslas – apsaugoti Jūsų laisvę ir sumažinti baudžiamosios atsakomybės pasekmes tiek, kiek tai įmanoma pagal įstatymą.

 

 

✅ Jūsų gynyba narkotikų bylose su mumis:

 

📁 Susipažįstame su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir parengiame aiškią, Jūsų situacijai pritaikytą gynybos strategiją;

 

👣 Dalyvaujame kiekviename svarbiame proceso veiksme: apklausose, akistatose, asmenų parodymuose atpažinti, įvykio vietos apžiūrose, svarstant kardomųjų priemonių (suėmimo ir kt.) taikymą;

 

📝 Visos bylos metu aktyviai giname Jūsų interesus, rengiame:  įvairiaus pobūdžio teisinius dokumentus - prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir kt., skundus, apeliacinius ir kasascinius skundus.

 

 

👉Nebūkite paženklintas teistumu. Susisiekite ir pradėsime ruošti Jūsų gynybinę poziciją šiandien

DUK

Sulaikė su narkotikais. Ką daryti?

Pirmiausia – nepanikuokite ir nepasiduokite spaudimui „prisipažinti“. Jūs turite teisę tylėti ir neduoti parodymų be advokato – tai nėra prisipažinimas ar kaltės pripažinimas, tai jūsų teisė.

 

Pareigūnai gali žadėti, kad „bus lengviau“, „gausi švelnesnę bausmę“, jei viską papasakosi, tačiau jie negali nei skirti, nei sumažinti bausmės – tai sprendžia tik teismas.

 

🔹 Susipažinkite su „Pranešimu apie įtarimą“.

Prieš apklausą jums turi būti įteiktas šis dokumentas – jame nurodyta, kuo konkrečiai esate įtariamas. Su juo verta išsamiai susipažinti kartu su gynėju.

 

🔹 Kuo greičiau kreipkitės į baudžiamųjų bylų advokatą.

Advokatas įvertins, ar jūsų situacija labiau atitinka laikymą savo reikmėms, ar platinimą, paaiškins, kas realiai gresia ir kokia gynybos strategija geriausia būtent jūsų atveju.

 

BK 259 str. 1 d. Kas gresia?

Tai yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. 

 

Pagal BK 259 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamas alternatyviomis bausmėmis:

 

a) arba viešaisiais darbais. Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičius nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą.  Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka;

 

b) arba bauda nuo 3 500 iki 140 000 Eur (50 iki 2000 MGL);

 

c) arba areštu nuo 15 iki 90 parų. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus;

 

d) arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 259 str. 2 d. Kas gresia?

Tai baudžiamasis nusižengimas.

 

Pagal BK 259 str. 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti padarė baudžiamąjį nusižengimą ir už tai numatytos alternatyvios bausmės:

 

a) arba viešaisiais darbais. Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičius nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.  Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka;

 

b) arba bauda nuo 1 050 Eur iki 35 000 Eur ( nuo 15 iki 500 MGL);

 

c) arba laisvės apribojimu nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas; Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus. Plačiau čia.

 

d) arba areštu nuo 10 iki 45 parų. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 259 str. 2 d. Ar galima būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą?

Taip. Turime pasiūlymą, kaip greitai užbaigti tokią bylą.

BK 260 str. 1 d. Kas gresia?

Tai sukus tyčinis nusikaltimas.

 

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų.

 

Pažymėtina, kad BK 260 str. 1 d. nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

 

Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu).

BK 260 str. 1 d. Ar galima būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą?

Ne. Kadangi tai sunkus tyčinis nusikaltimas, asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 260 str. 2 d. Kas gresia?

Tai sunkus tyčinis nusikaltimas.

 

Pagal BK 260 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų.

 

BK 260 str. 2 d. Ar galima būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą?

Ne. Kadangi tai sunkus tyčinis nusikaltimas, asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 260 str. 3 d. Kas gresia?

Pagal BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

 

BK 260 str. 3 d. Ar galima būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą?

Ne. Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 261 str. Kas gresia?

Tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas.

 

Kaltininkas, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui, t. y. bet kuriam asmeniui, kuris tuo metu, kai kaltininkas jam platino narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo jaunesnis nei 18 metų, atsako pagal BK 261 str.

 

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad už BK 261 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui.

 

BK 261 str. numato, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 12 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK  261 str.  kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino, t. y. atlygintinai ar neatlygintinai perleido narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis.

BK 261 str. Ar galima būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą?

Ne. Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esu nepilnametis ir daviau narkotinių medžiagų nepilnamečiui. Tai ar man gresia atsakomybė?

Pažymėtina, kad BK 261 str. nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo.

 

Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 str., atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų.

 

Skirtumas tarp BK 259 str. ir BK 260 str.

Tiek BK 259 str., tiek BK 260 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą.

 

BK 259 str.numatyta  atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

 

Tačiau BK 260 str. nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas.

 

Kas yra platinimas?

Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) sąmoningas siekis už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą taip pat neatlygintinai duodant pavartoti ir pan.

 

Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. 

 

Platinimu pripažintas neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims. Taigi, už kanapių suktinės dalinimąsi su draugais, net ir neturint tikslo iš to pasipelnyti, jau gresia laisvės atėmimas iki 2 metų. Taigi,  nedidelis kiekis, kad ir viena dozė, gali kainuoti laisvę. 

 

Įstatymų leidėjai už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti prilygina itin sunkiems nusikaltimams.

 

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – 2 g heroino ar 20 g amfetamino, jeigu įrodoma, kad turėjote tikslą platinti, gresia 8 - 10 metų laisvės atėmimo, o daugiau nei 100 g kokaino lems laisvės atėmimą  10 - 15 metų. Čia pastebėtina, kad už nužudymą skiriama maksimali bausmė siekia taip pat 15 metų.

 

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 261 str.), nepriklausomai nuo disponuojamų medžiagų rūšies ir kiekio, gali sąlygoti net iki 12 metų belangės.

 

Tarkim, žmogaus striukėje ar kuprinėje randamas bet koks kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, asmuo pripažįsta vartojantis, o aplinkybes, kad asmuo vartoja ir sau laikė psichoaktyviąsias medžiagas patvirtina greta medžiagų rastos priemonės – švirkštai, kanapių smulkinimo malūnėliai ar pan., tad laikoma, kad psichoaktyviosios medžiagos laikomos savoms reikmėms.

Kaip nustatoma ar asmuo turėjo tikslą platinti?

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

 

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

 

Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys. Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

 

Kaip minėta, įstatymuose ketinimai pačiam vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar tokių medžiagų laikymas savo reikmėms yra vertinami švelniau nei ketinimas jas platinti. Tikslą parduoti ar kitaip platinti bylą inicijavusi pusė turi įrodyti.

 

Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

 

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet nustatoma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir kaltinamojo nuosprendžiui priimti.

Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė.

Nusikalstamos veikos pagal BK 259 str. ir 260 str. kvalifikavimui reikšminga ir įtakos turi narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška.

 

Nustatant disponuotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį įrodomąja prasme esminis ir pagrindinis įrodymas yra specialisto išvada.

 

Pavyzdžiui net ir už labai didelį kiekį be tikslo platinti (pvz. asmuo užsiaugino kanapių daugiau kaip 2,5 kg savoms reikmėms) grės bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų,  tuo tarpu už disponavimą dideliu kiekiu su tikslu platinti (pvz. asmuo laikė daugiau kaip 100 g ekstazio, ar  daugiau kaip 6 g  morfino su tikslu platinti) baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

Koks kiekis yra laikomas „nedideliu“, „dideliu“ ir „labai dideliu“?

BK 269 str. 2 d. skiriami trys – nedidelis, didelis ir labai didelis – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

 

Pažymėtina, kad „nedidelis kiekis“ sąrašuose apibrėžiamas kaip tam tikras kiekis, neviršijantis nustatyto, o „didelis“ ar „labai didelis“ – kai viršijamas nustatytas kiekis.

 

Pavyzdžiui amfetamino kiekis laikomas „nedideliu“, kai jos yra nedaugiau kaip 0,2 g, „dideliu“, kai jos yra daugiau kaip 20 g, o „labai dideliu“ – daugiau kaip 100 g.

 

Pastebėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai minėtose rekomendacijose pateikti (jei nenurodyta kitaip) perskaičiavus į grynąją medžiagą.

 

Taigi, teismų praktikoje, nustatant BK 259, BK 260 ir BK 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

 

Toks išaiškinimas atitinka šių nusikalstamų veikų dalyko formuluotę, t. y. dalyku pripažįstamos ne bet kokios medžiagos, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, o tos, kurios yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. 

 

Pastebėtina, kad šiose rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį.

Kaip teismų praktikoje aiškinamas įgijimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų?

Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas. 

 

Inkriminuojant BK 259 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

 

Kaip teismų praktikoje aiškinamas laikymas narkotinių ar psichotropinių medžiagų?

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas, t. y. tai, kam priklausė narkotinės medžiagos, jei nustatoma, kad jas laikantis asmuo suvokė, jog laiko būtent narkotines medžiagas.

Kokios yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos už kurių disponavimą užsitraukiama baudžiamoji atsakomybė?

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

 

Taigi, sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis.

Kiek yra 1 MGL?

1 MGL, kuris dabar vadinamas BSI (bazinė socialinė išmoka) yra 70 Eur.

Ar kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga?

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Karfentanilis ir jo kiekiai?

Kaip žinia, karfentanilis yra tūkstančius kartų pavojingesnis nei morfinas ir fentanilis.

 

Karfentanilis teisėtais tikslais yra naudojamas kaip raminamieji vaistai dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, todėl net ir labai mažos karfentanilio dozės žmonėms gali būti mirtinos.

 

Karfentanilis nelegalioje rinkoje gali būti platinamas įvairių formų – milteliai, tabletės, lapeliai („markutės“), pleistrai ir purškalai.

 

Ne daugiau kaip 0,00006 g karfentanilio kiekis laikomas nedideliu kiekiu, daugiau kaip 0,0006 g laikomas dideliu kiekiu, o daugiau kaip 0,018 g laikomas labai dideliu kiekiu.

 

Koks kiekis heroino yra laikomas „nedideliu“, „dideliu“ ir „labai dideliu“?

Ne daugiau kaip 0,02 g heroino kiekis laikomas nedideliu kiekiu, daugiau kaip 2 g laikomas dideliu kiekiu, o daugiau kaip 10 g laikomas labai dideliu kiekiu.

Kas yra „lengvieji“ ir „sunkieji“ narkotikai, ir ar atsakomybė skirtinga?

"Lengvieji" narkotikai – hašišas, iš kanapių gaminama marihuana, liaudiškai vadinama “žolė” ir kt.

"Sunkieji" narkotikai ar psichotropinės medžiagos– kokainas, LSD (ekstazis, lizergo rūgšties dietilamidas), amfetaminas, ekstazis (MDMA), heroinas (diacetilmorfinas) ir kt.

 

Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str., BK 260 str., BK 261 str.,, BK 263 str. ir BK 264 str. inkriminavimui neturi.

 

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis diferencijuojama tik pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, bet ne pagal jų rūšis.