Be abejonės apie greičiausią, pigiausią, lengviausią ir teisinių žinių nereikalaujantį skolos priteisimo būdą žinote - pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo.

Nors šis skolos priteisimo būdas ir pasižymi aukščiau paminėtomis savybėmis, tačiau toks skolos priteisimo būdas nepasižymi dideliu efektyvumu jei skolininkas nepripažįsta skolos.

Skolininkui pareiškus prieštaravimą (kuris neprivalo būti motyvuotas, pakanka parašyti "nesutinku su skola", "prieštarauju"), skolininkui nepriėmus procesinių dokumentų, įsakymas yra naikinamas ir kreditoriui teks kreiptis į teismą bendrąja ginčo teisenos tvarka.

Antras skolos priteisimo būdas teisminiu keliu - skolos priteisimas dokumentinio proceso tvarka

Siekiant prisiteisti skolą dokumentinio proceso tvarka, teismui paduodame ieškinyje turi būti nurodomas prašymas nagrinėti nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas.

Jeigu kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, nereikia pridėti jokių įrodymų, išskyrus originalų žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, tai šiuo skolos priteisimo būdu būtina pateikti visus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas.

Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip aštuoni eurai, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. Apskaičiuoti žyminį mokestį.

Surašytas ieškinys kartu su surinktais įrodymais ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu siunčiamas teismui.

Paprastai ieškinys teikiamas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje gyvena ar yra įsikūręs skolininkas.

Gavęs ieškinį, teismas patikrina, ar jis atitinka visus reikalavimus ir nėra aiškiai nepagrįstas, taip pat ar prie ieškinio yra pridėti visi rašytiniai įrodymai.

Jei ieškinys neatitinka kurių nors reikalavimų, teismas gali atsisakyti jį priimti arba pasiūlyti pašalinti trūkumus.

Ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso būdu. Tai reiškia, kad teismas į bylos nagrinėjimą nekviečia nei kreditoriaus, nei skolininko. 

Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.

Kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas skolininkui.

Priimtą preliminarų sprendimą teismas išsiunčia skolininkui ir paragina jį ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Teismas, priėmęs skolininko prieštaravimus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreditoriui išsiunčia skolininko prieštaravimų kopiją ir priedus kreditoriui.

Skolininko prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais. 

Kreditorius turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į skolininko prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus.

Teismas išnagrinėjęs pateiktus įrodymus priima galutinį sprendimą.

Kai siekiama skolos priteisimo teikiant pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkui nepriimant jam siunčiamų procesinių dokumentų, teismo įsakymas naikinamas. 

Tuo tarpu kai siekiama skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka, skolininkui adresuoti teismo procesiniai dokumentai gali būti pateikti viešo paskelbimo būdu (paskelbta specialiame interneto tinklalapyje) ir tai sutinkamai su CPK 130 str. laikytina, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Kreditoriui neprieštaraujant teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal kreditoriaus pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.

Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo nepateikia prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir jo pagrindu kreditoriui išduodamas vykdomasis raštas ir išieškoti skolą per antstolį. Preliminaraus teismo sprendimo negalima vykdyti skubiai.

Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Jeigu kreditorius per nustatytą terminą nėra sumokamas trūkstamas žyminis mokestis ar nepašalini teismo nurodyti trūkumai, tuomet teismas priima nutartį, jos ieškinys dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tačiau tokia teismo nutartis neužkerta kelio kreditoriui, ištaisius trūkumus kreiptis į teismą bendra tvarka. 

Šio skolos priteisimo būdo trūkumai  - tai, kad reikalavimai grindžiami tik rašytiniais įrodymais, o jų nepakankant, teismas gali priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Preliminaraus teismo sprendimo sprendimo negalima apskųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Teikti ieškinį dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka negalima jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba skolininko (juridinio asmens) buveinė yra užsienyje (tokiu atveju vienas iš skolų išieškojimo variantų galėtų būti Europos mokėjimo įsakymo procedūra).

Ieškinį dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka galima pateikti šiais atvejais:

• Dėl piniginių reikalavimų, kurie gali atsirasti iš sutarties, delikto (teisės pažeidimo), darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir pan.;
• Dėl kilnojamojo daikto priteisimo;
• Dėl vertybinių popierių priteisimo;
• Dėl nuomininko iškeldinimo.

Ieškinio dėl skolos priteisimo turinys

• Teismo, kuriam paduodamas ieškinys, pavadinimas;
• Dalyvaujančių byloje asmenų (skolininko ir kreditoriaus) procesinė padėtis (kreditorius – ieškovas, skolininkas – atsakovas), vardai ir pavardės, asmens kodai (jeigu jie yra žinomi), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir banko rekvizitai;
• Ieškinio pobūdis, t. y., kad reiškiamas ieškinys yra dėl skolos išieškojimo;
• Ieškinio suma, t. y. skolos sumą ir priskaičiuotus delspinigius;
• Aplinkybės ir argumentai, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimą dėl skolos;
• Kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas, t. y. prašymas iš skolininko priteisti skolą;
• Prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka;
• Visų rašytinių įrodymų, patvirtinančių išdėstytas aplinkybes, sąrašas, taip pat liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietos (jei reikia);
• Ieškovo nuomonė ( sutikimas arba nesutikimas) dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
• Ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti;
• Informacija, ar byla bus vedama per advokatą;
• Ieškinį paduodančio asmens parašą ir jo surašymo datą.

Ar pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo galima atsiimti?

Pagal CPK 139 straipsnį ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Jei ieškovas atsiima ieškinį nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, grąžinamas ir sumokėtas žyminis mokestis.