Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - profesionali teisinė pagalba nuo pirmosios akimirkos

 

⚠️ Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – vienas šiurkščiausių KET pažeidimų.

 

❓Kas laikoma pasišalinimu iš eismo įvykio vietos ?

 

Tai yra tokia veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų t. y. nesusitaria su nukentėjusiuoju, o jei jo nėra, nepraneša policijai. 

 

⚠️ Griežtai žiūrima į tokius nusižengimus, nes manoma, kad asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti itin atidus ir bent įtaręs, kad kliudė svetimą turtą, privalo išlipti ir įsitikinti, kad nieko neapgadino. 

 

🔍 Dažnos mūsų klientų situacijos:

 

a) „važiuodamas atbuline eiga, pajutau, kad į kažką atsirėmiau, bet nesupratau, kad apgadinau svetimą turtą, maniau, kad kliudžiau bordiūrą ir išvažiavau, o dabar gavau šaukimą atvykti į policiją pasiaiškinti įvykio aplinkybių“

b) „važiavau per pakeliamą užtvarą, mačiau, kad kliudžiau jį, bet nepagalvojau, kad lengvu kliudymų jį galėjau apgadinti“

c) "galvojau, kad tik savo automobilį apgadinau"

d) "buvau neblaivus ir todėl pasišalinau  iš eismo įvykio vietos"

e) "žinau, kad apgadinau, tačiau skubėjau ir išvažiavau iš eismo įvykio vietos ir dabar galvoju ar man pačiam (-iai) skambinti į policiją ir pranešti apie įvykį" ir pan.

 

Papuolus į tokią situaciją (sukėlus eismo įvykį ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos), rekomenduojame prieš einant į policijos įstaigą eismo įvykio aplinkybių nagrinėjimui arba, jeigu jau surašytas administracnio nusižengimo protokolas, iki bylos nagrinėjimo policijoje ne teismine tvarka susisiekti su mūsų specialistais.

 

Jeigu jūs dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš įvykio vietos, mūsų teisininkai pasiruošę ginti jus. Prašysime nutraukti bylą, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties arba sieksime, kad jūsų atžvilgiu būtų skiriama minimali nuobauda ir netaikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

 

Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais. Pirminiai paaiškinimai dėl eismo įvykio yra labai svarbūs, jų vėliau sunku išsiginti, todėl jie turi būti apgalvoti, sklandūs, nuoseklūs. 

 

Turime daug patirties Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose.

 

👉Pažiūrėti sėkmės istorijas

⚖️ Mūsų teikiamos teisinės paslaugos:

 

📌 Konsultuojame asmenis, kurie apgadino svetimą turtą (kitą automobilį, pakeliamą užtvarą, medį, tvorą, sieną, griovį, kelio ženklus, gyvūną sužalojo ir pan.) ir nepranešę nukentėjusiajam arba policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos;

📌 Klientui pageidaujant bylose, susijusiose su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, atstovaujame policijoje/teisme;

📌 Procesinių dokumentų rengimas (prašymų policijai, skundų dėl policijos priimtų nutarimų, apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimas, prašymai į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą).

 

Neleiskite, kad jūsų, kaip vairuotojo, biografija būtų paženklinta grubiu KET +370 659 50005

 

❓Kokia atsakomybė gresia už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos?

 

✅ Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str. 1 d.).

 

✅ Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 000 Eur privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 1 d.).

 

✅ Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str. 2 d.).

 

✅ Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 2 d.).

 

⚠️ Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susiję, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų. Daugybė situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos su kuria būna susiję. Kartais tyčia, kartais – netyčia. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas tyčia, siekiant nuslėpti pvz. neblaivumą, neturėjimą teisės vairuoti ir pan., ar  nesąmoningai, mūsų tikslas yra užtikrinti, kad jūsų interesai būtų apginti ir priimtas teisingas sprendimas jūsų atžvilgiu.

 

Sužinokite laiku savo teises tam, kad kuo mažiau nukentėtumėte+370 659 50005

DUK

Kas yra eismo įvykis?

Sprendžiant ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodytas sąlygas: 1)  įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, 2) judant transporto priemonei; 3)žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. 

 

KET įpareigoja vairuotoją, kilus eismo įvykiui, apie apgadintą kito asmens turtą pranešti nukentėjusiajam, o to negalint padaryti arba kilus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių – policijai. 

Kas nagrinėja bylas susijusias su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos?

Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui. Jeigu netenkina pirmos instancijos teismo sprendimas, galima jį per 20 dienų nuo pirmos instancijos teismo sprendimo nuorašo įteikimo dienos skųsti apeliacinės instancijos teismui. 

Kodėl būtina nustatyti tikrąjį žalos, kuri buvo padaryta eismo įvykio metu, dydį?

Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso koks bus inkriminuotas straipsnis t.y. ar ANK 426 straipsnio 1 dalis, kurioje kylanti atsakomybė yra švelnesnė nei ANK 426 straipnsio 2 dalyje. 

Jeigu apgadinamas tik savo paties automobilis, vis tiek negaliu išvažiuoti iš įvykio vietos?

Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Taip pat, atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtas jo valdytojas. 

Nuvažiavau nuo kelio, apgadinau tik savo automobilį ir šiek tiek kelio sankasą, ar ir tokiu atveju privaloma kviesti policiją?

Jeigu nuvažiavus nuo kelio matoma, kad kelio sankasa išdraskyta, provėžos žolėje, tuomet  negalite išvažiuoti iš įvykio vietos tol, kol nepranešėte nukentėjusiajam ar neiškvietėte policijos.

Jeigu apgadinto turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl padarytos žalos jo turtui, tai tada byla nutraukiama?

Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama. Turto savininko pretenzijų neturėjimas kaltininkui gali turėti įtakos atsakomybės dydžio parinkimui, bet ne bylos nutraukimui. 

Apgadinto turto savininkas nepatyrė jokių išlaidų pašalinant padarytą žalą. Tai ar byla už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tuomet bus nutraukiama?

Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau prįpažįstant įvykį eismo įvykio nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.  (LAT byla Nr. 2AT-81-648/2016, Nr. e2AT-29-895/2017).

Padariau eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti. Kaip man gali atimti teisę vairuoti, jeigu aš jos niekada nebuvau įgijęs?

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra vairuotojas susijęs,  neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės vairuoti atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra igijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti. 

 

Jeigu nebūtų atimama teisė vairuoti iš tokių asmenų, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję), tuomet tokie asmenys, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (LAT 2AT-12-719/2018).

Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, man buvo taikytas administracinis nurodymas t,y, geranoriškai sutikti su pažeidimu ir sumokėti pusę minimalios baudos. Nors iš tikrųjų aš netyčia išvažiavau iš eismo įvykio vietos manau, kad geriau sutikti ir sumokėti pinigus, nei bylinėtis. Kaip man pasielgti?

Šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad nusižengimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Ir jei būtent tokios kaltės formos nėra, nėra ir nusižengimo.

 

Todėl jeigu asmuo nuoširdžiai nesuvokia, kad apgadino svetimą turtą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos negalima bausti.

 

Viskas ok, sutikti su inkriminuojamais pažeidimais ir gailėtis dėl jų galima, jeigu vairuotojas tikrai žinojo, kad dalyvavo eismo įvykyje, suprato ir suvokė, kad apgadino svetimą turtą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus ar norėdamas ką nors nuslėpti, pavyzdžiui tai, kad vairavo neblaivus, ar apsvaigęs, ar neturėjo teisės vairuoti, ar skubėjo kažkur kitur.

 

Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau pareigūnui nėra įdomu vairuotojas pajuto ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylos, Pareigūnui yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje,  surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, Ir pasako, kad jeigu iki nurodytos datos neįvykdysite administracinio nurodymo t. y. nesumokėsite pusę minimalios baudos, jums bus paskirtas bylos nagrinėjimo laikas policijoje ir tuomet tada jums bus paskirta visa minimali bauda ar net daugiau ir galbūt teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų. 

 

Žinoma, asmuo sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ar 650 eurus, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą,  sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų, tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui (pavyzdžiui viršijus greitį, ar nesustojus prie STOP ženklo, už kuriuos yra numatomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), šis aptariamas pažeidimas, išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateity, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.  

Durelių įbrėžimas ar įlenkimas stovėjimo aikštelėje, nesant transporto priemonių judėjimui, yra laikomas eismo įvykiu?

Nors Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės, tačiau pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu.

Reikalinga profesionali teisinė konsultacija?

SKAMBINKITE MUMS DABAR!

Publikacijos

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas

Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo esmė – aiškiai nurodyti, kuria nekilnojamojo turto dalimi ir kuris bendraturtis gali naudotis. 

Plačiau

Teismas išaiškino išlaikymo reikalingumo sąlygą teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti

Kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.

Plačiau

Alkotesterio parodymai prieš kraujo tyrimą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (Nr. 2AT-31-1073/2025) ir pateikė reikšmingas įžvalgas dėl to, kaip turi būti vertinami skirtingi alkoholio kiekio nustatymo metodų rezultatai – alkotesterio parodymai ir kraujo tyrimo duomenys.

Plačiau