Kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
Plačiau
Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio.
Plačiau
Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto.
Plačiau
Testamentas dažnai suvokiamas kaip paskutinė ir galutinė žmogaus valios išraiška, tačiau praktikoje ne visi testamentai būna aiškūs, teisingi ar atitinkantys tikrąją palikėjo valią.
Plačiau
Mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia i, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime. Toks klaidingas manymas dažnai lemia problemas ateityje – įpėdinis negali laisvai disponuoti palikėjo turtu. Dėl to paveldėtojui tenka kreiptis į teismą, kad būtų tinkamai įformintos jo teisės.
Plačiau