Sandorio pripažinimas negaliojančiu. Mūsų teikiamos paslaugos:

• Mūsų teisininkai yra sukaupę sėkmingą ilgametę patirtį konsultuojant ir atstovaujant asmenis teismuose, sandorių nuginčijimo bylose. Dažniausiai mūsų praktikoje pasitaiko Klientai, kurie siekia nuginčyti tokius sandorius kaip pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu; dėl palikimo atsisakymo nuginčijimo; dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu; dėl vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu; dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt.
• Restitucijos taikymas (negaliojančio santdrio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas);
• Paslaugos teikiamos tiek ieškovams (asmenims siekiantiems nuginčyti sandorį), tiek atsakovams (nesutinkantiems su sandorio nuginčijimu);
• Rengiame prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo;
• Procesinių dokumentų rengimas (ieškinys, priešieškinys, atsiliepimas, apeliacinis skundas ir kt.)
• Rengiame prašymus į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą
• Atstovaujame visų instancijų teismuose.

Mūsų patirtis sandorių nuginčijimo bylose

• Sėkmingai atstovautas Klientas (ieškovas), siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.  Atsakovė pasirašė vekselius, kuriais pasiskolino iš ieškovo (Kliento) 6000 ir 8000 eurų sumas. Atsakovė sudarė dovanojimo sutartį, kuria turimą turtą padovanojo savo mamai. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas baigiantis vekselio galiojimo laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, atsakovė šiuo sandoriu nesiekė sukurti tam tikrų civilinių teisių ir pareigų, o tik išsaugoti turtą nuo išieškojimo. Sandoris (dovanojimo sutartis) buvo pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija, grąžinant nekilnojamuosius daiktus atsakovei. Vėliau iš turimo atsakovės turto buvo išieškomas įsiskolinimas pagal vekselį. 
• Atstovautas fizinis asmuo, kuris buvo įvykdęs sutartinę prievolę, tačiau vekselio gavėjas (kreditorius) pasinaudodamas vekselio davėjo (Kliento) patiklumu, teisiniu neišmanymu, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal vekselį. Apeliacinėje instancijoje pavyko įrodyti, jog vekselio davėjas (skolininkas, atstovautas Klientas) savo prievolę buvo įvykdęs.
• Ir priešingai, vekselio davėjas (skolininkas) skolos negrąžino ir kreipėsi į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (kaip išduotą dėl apgaulės). Apgynėme vekselio gavėją (kreditorių, Klientą), įrodant, kad vekselis buvo sudarytas abiejų šalių susitarimu. 
• Sėkmingai atstovavome Klientą kuris byloje buvo atsakovu. Ieškovas kreipėsi į teismą, dėl pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuria ieškovas  atsakovui pardavė žemės sklypą. Ieškovas siekė įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta panaudojant ekonominį spaudimą, dėl ko ieškovas buvo priverstas sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį. Apgynėme atsakovo (Kliento) interesus. 
• Atstovauta Klientė kuri prašė teismo pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ji (vekselio davėja, skolininkė, atstovauta Klientė) besąlygiškai privalėjo sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui, kreditoriui) 30 000 eurų. Atstovaujamoji ieškovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu dėl to, jog jis faktiškai nebuvo sudarytas, o buvo suklastotas.Šalys 10 metų gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, tačiau atsakovas jai pinigų neskolino, taip pat nebuvo jokio kito realaus pagrindo išrašyti nurodytos sumos vekselį.  Atsakovas buvo pateikęs priešieškinį, tačiau pirmoji instancija palaikė mūsų klientės pociziją,  ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu ieškovės atsakovui išduotą paprastąjį neprotestuotiną 30 000 Eur vekselį, o atsakovo priešieškinį atmetė. Apeliacinė instancija priėmė visiškai priešingą sprendimą - mūsų Klientės ieškinį atmetė. Ir pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi užbaigė bylinėjimąsi - pripažino negaliojančiu atsakovui išduotą paprastąjį neprotestuotiną 30 000 Eur vekselį. 
• Sėkmingai pagintas atsakovas (Klientas) byloje dėl testamento nuginčijimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nuginčyti testamentą pagal CK 189 str. (Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Atsakovo (Kliento) interesai buvo apginti - teismas atmetė ieškovo ieškinį pripažinti negaliojančiu jo tėvo sudarytą testamentą. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ekspertizės akto išvadą, jog palikėjas, sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes, teismo vertinimu, testatorius pats suformavo savo valią bei ją išreiškė asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, jo valia tinkamai įforminta notarine tvarka.
• Apgintas atsakovas (Klientas) byloje dėl paskolos fakto. Ieškovė kreipėsi į teismą, dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str.  pagrindu (Tariamasis sandoris). Svarbu tai, kad paskolos raštelyje neužfiksuotas įrašas apie pinigų perdavimą ir gavimą. Anksčiau jeigu nebūdavo tokio įrašo, tad teismai dažniausia ir pripažindavo, kad sandoris nebuvo sudarytas. Tačiau pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai (padarant atitinkamą įrašą) nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Teismas pripažino, kad paskolos sandorio dalyviai realiai šio sandorio pagrindu įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, sandorio šalių tikroji valia buvo realiai sukurti paskolos teisinius santykius, sandorio šalies – ieškovės valios autonomijos principas nebuvo pažeistas t.y.  paskolos sutartis dėl 72 405 Eur buvo sudaryta. Toks teismo sprendimas lėmė, kad atsakovo (Kliento), o tuo pačiu ir mūsų pergalę. 

Vekselis! Būkite atidūs! Nepraleiskite terminų!

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų (CK. 6.871 str. 1 d.)

Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.

Jeigu paskolos suma viršija 3000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str.).

Vekselis- vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Vekselis – tai vienas greičiausių būdų išieškant skolas. Tokiu būdu apeinamas teismas, efektyviai ir greitai atgaunamos skolos. Vis dėlto vekselių nepatartina pasirašyti tais atvejais, kai skolinamos labai didelės pinigų sumos. Atėjus skolos išieškojimo laikui, skolininkas gali visai nebeturėti turto, iš kurio būtų galima atlygini skolą.

Nusprendus įforminti paskolą vekseliu, naudinga pasikonsultuoti su teisininku. Tai apsaugos Jus nuo rizikos.

Praktikoje jau ne kartą teko susidurti, kad žmonės nežino visų įstatymų numatytų reikalavimų – kaip turi būti surašytas vekselis, kaip reikės elgtis su šiuo dokumentu, jei skolininkas numatytu laiku jo neapmokės, t.y. negrąžins pasiskolintų pinigų, kokie yra ypač svarbūs žinoti terminai. Tokiu atveju, jie negauna tokio rezultato, kokio tikėjosi – tai yra saugiai ir užtikrintai paskolinti ir skolą atgauti. Pasitarę su teisininku būsite apsisaugoję nuo nepageidaujamos rizikos. 

Yra dvi vekselių rūšys – tai paprastieji ir įsakomieji vekseliai

Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Paprastieji vekseliai šiuo metu Lietuvoje yra labai sparčiai populiarėjantys dokumentai gana greitai ir lengvai, o taip pat ir saugiai pasiskolinti ar paskolinti pinigų. Jei žmonės skolas tvarkytų vekselių pagalba, jie sutaupytų daug laiko, nemažai išlaidų ir nesunkiai išvengtų teismų.

Įsakomasis vekselis – vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Praktikoje įsakomųjų vekselių beveik nebūna.

Nesudėtinga surašymo tvarka ir forma vekseliai primena paprastus skolos raštelius. Vekselis nuo skolos raštelio iš esmės skiriasi tuo, kad visų pirma tai yra vertybinis popierius, turintis didesnę teisinę galią ir daug veiksmingesnis. Turint vekselį, nebereikia kreiptis į teismą, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka. Vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų, o skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą. Tačiau ir skolos raštelis turi tam tikrus reikalavimus. Skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną.

Vekselis – tai neginčytinas skolos dokumentas. Pasirašinėti vekselius reikia labai apdairiai – tik atidžiai perskaičius ir gerai išsiaiškinus visas galimas pasekmes.

Vekselių išrašymas yra patogus nes galima surašyti ant paprasto popieriaus lapo. Yra numatytas tik vienas draudimas, tai kad vekselio negalima išrašyti pieštuku. Visi privalomi rekvizitai turi būti surašyti pirmoje lapo pusėje.

Surašant paprastąjį vekselį svarbiausia, kad jame būtų visi septyni rekvizitai, kuriuos įtvirtina Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis. Ypač atidžiai vekselio rekvizitus turėtų patikrinti kreditorius (vekselio gavėjas), nes trūkstant kurio nors rekvizito notaras neišduos vykdomojo įrašo skolai išieškoti.

Paprastajame vekselyje turi būti:

1. Žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas
2. Besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą
3. Mokėjimo terminas
4. Mokėjimo vieta
5. Pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta
6. Išrašymo vieta ir data
7. Išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas
8. Tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

Jeigu nesutampa vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma, galioja žodžiais įrašyta suma. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.

Sumokėjus skolą pagal vekselį, iš vekselio turėtojo (kreditoriaus) derėtų pareikalauti atitinkamo pakvitavimo, patvirtinančio, kad prievolė jau įvykdyta.

Suėjus mokėjimo terminui, kreditorius per keletą dienų turi išsiųsti vekselio davėjui pranešimą, kad jis privalo sumokėti skolą. Jeigu ir po to neatsiskaitoma, ilgai nedelsiant reikėtų kreiptis į notarą, kuris išduoda vykdomąjį įrašą skolai išieškoti. Tokį dokumentą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Jeigu vekselis sunaikintas, pavogtas ar dėl kitos priežasties prarastas, teisės pagal prarastą vekselį atkuriamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso šaukiamosios teisenos tvarka.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32 straipsnis suteikia galimybę laiduoti už vekselio davėją. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.

Vekselis gali būti išrašytas apmokėti:

1. Jį pateikus
2. Per tam tikrą laiką po pateikimo
3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos
4. Nustatytą dieną

Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.

Ar žinojote, kad suėjus vekselio mokėjimo terminui, tai yra paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, pateikti vekselio mokėtojui apmokėti vekselį.

Siūlome išrašant vekselį visuomet  pažymėti, kad vekselio turėtojas yra atleidžiamas nuo pareigos įforminti vekselio protestą. T. y svarbiausia, kad kad būtų pasakyta, kad vekselis yra neprotestuotinas.

Ar žinojote, kad vekselio protestavimui yra taikomi labai griežti terminai, tai yra vekselis turi būti pateiktas protestuoti paskutinę termino apmokėti dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, jei to nepadarysite per šiuos terminus, vekselis iškart taps negaliojančiu.

Ar žinojote, kad  jei vekselyje nurodysite, kad vekselis yra neprotestuotinas, dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą turėsite kreiptis per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos.

Ar žinojote, kad jei vekselis yra protestuotinas, būtina paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, kreiptis į notarą dėl vekselio protestavimo.        

Ar žinojote, kad prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo turi būti pateikiamas per vienerius metus nuo protesto įforminimo dienos, jei vekselis yra protestuotinas. Kai vekselis yra neprotestuotinas pateikti reikia per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos. 

Ar žinojote, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselis neprotestuotinas – per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti.

Trumpai apie sandorius 

• Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. )
• Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį) (CK 1.71 str.).
• Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str.).
• Sandoriai, kurie turi būti sudaromi rašyti forma, nusako CK 1.73 str. 
• Notarinė sandorių forma -  CK 1.74 str.
• Teisinė sandorių registracija - CK 1.75 str. 

Sandorio negaliojimo samprata (sandorio pripažinimas negaliojančiu)

Sandorio negaliojimo pagrindai glūdi pačiame sandoryje. Tai reiškia, kad sandoris buvo sudarytas su tokiais trūkumais, dėl kurių įstatymas atliktų veiksmų nepripažįsta teisiniu faktu (niekinis sandoris) arba, kai yra mažesni trūkumai, suinteresuoto asmens prašymu gali būti teismo pripažintas negaliojančiu.

Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d.); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą.

Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.).

Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.).

Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus.

Laikinosios apsaugos priemonės. Kas tai?

Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.