📜 Testamentas - tai dokumentas, kuriuo asmuo (testatorius) nurodo kitų asmenų teises į jo turtą po jo mirties. Tai asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris, dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims.

 

📜 Testamentas: sudarymas, rūšys ir galiojimo sąlygos

 

Testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ⚰️ ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios. 

Dėl to, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

👤 Testamentą turi teisę sudaryti tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą.

🧠 Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). 

💼 Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji. Po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 str.).

✍️ Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str. 1, 2 d.).

Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.).

⚰️ Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

🚫 Testatorius turi teisę atimti paveldėjimo pagal įstatymą teisę iš vieno ar kelių įpė­dinių.

👤👥 Testatorius gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, tėvai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys ir kiti asmenys, kuriems įstatymas numato teisę paveldėti mirusio asmens turtą) ar nėra (CK 5.19 str.).

✅ Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str.) 

 Jeigu nėra sudarytas testamentas, tuomet palikėjo turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą. Įpėdinių eilę pagal įstatymą nusako CK 5.11 str. 

❌ Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį.

✅ Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai.

Niekas negali versti asmenį sudaryti testamentą kieno nors naudai, tačiau įstatymas nedraudžia asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą 🙏.

🕊️ Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai savaime nedaro testamento negaliojančiu.

 

📜 Testamento pripažinimas negaliojančiu (nuginčijimas)

 

❌ Dėl tam tikrų susirgimų asmuo gali nesuvokti savo priimamų sprendimų reikšmės ir pasekmių arba būti psichologinio spaudimo, smurto ar apgaulės įtakoje. Tokiais atvejais testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais.

 

💔Testamento nuginčijimo bylos laikomos vienomis sudėtingiausių paveldėjimo teisinių santykių kategorijoje.  Visų pirma, jos sudėtingos todėl, kad teismas turi išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo mirusiojo valia testamento sudarymo metu, nors pats testatorius jau nebegali būti apklaustas, todėl tenka remtis vien netiesioginiais, neretai – ir tarpusavyje prieštaringais įrodymais. Be to, tokios bylos paprastai būna emociškai sunkios, nes ginčai dažniausiai kyla tarp artimų giminaičių.

 

⚖️ Testamentas ginčijamas pateikiant ieškinį teismui. Kai ginčijant testamentą keliamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ieškinys teikiamas teismui pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą 📍. Kai testamentas ginčijamas nekeliant reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, ieškinys paduodamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

 

⏳ Testamento nuginčijimas turi sutrumpintą senaties terminą ieškiniui pareikšti teisme. Ieškinį dėl testamento nuginčijimo įpėdinis teisme gali pareikšti per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos (velionio mirties dienos) arba nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

 

❗️Įstatymas testamentą ar atskiras jo dalis ginčyti leidžia ne visiems, kurie mano, jog testamentas neatspindi tikrosios testatoriaus valios.

 

👥 Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis pagal įstatymą arba pagal testamentą gali pareikšti tik kiti įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 str.).

 

Pažymėtina, kad palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai 👨‍👩‍👧‍👦, todėl jei testamentas būtų pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ❌, jie paveldėtų pirmiausia, ir tik nesant pirmos eilės įpėdinių, paveldėtų kiti įstatyminiai įpėdiniai.

 

❌ Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje.

 

Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK 5.16 str.):

• ❌ sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;

• ❌ sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens;

• ❌ kurio turinys yra neteisėtas ar nesuprantamas.

 

Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, pavyzdžiui:

 

• viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis testamentas,

• testamentas, sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens,

• testamentas, sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo.

•  

Neišlikęs testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka.

 

📜Velionio sudarytas testamentas galimai galėjo būti sudarytas testatoriui nesuprantant savo veiksmų esmės ir gebėjimo juos valdyti

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

 

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

 

Asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str.) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Civilinies kodeksas nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Ši gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos.

 

📘 Teismų praktikos akcentai

 

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo), teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, kitų veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į:

 

• 🔍 Duomenis apie asmens būseną sandorio sudarymo metu (medicininius dokumentus, liudytojų parodymus ir pan.)

• 📄 Sudaryto sandorio turinį – jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą, sąlygų pusiausvyrą ir kt.

 

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 str. pagrindu, nagrinėjimo ypatumas tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus – paprastai pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas ir medicininiuose dokumentuose išlikusius įrašus apie testatoriaus sveikatos būklę.

 

🕊️ Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas yra testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Testamentą testatorius turi sudaryti laisva valia, be prievartos ir suklydimo.

 

⚖️ Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją vidinę valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų.

 

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu nustatyti:

• ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę 🧠

• ar jis sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė ✍️

• ar valios įforminimo trūkumai (nors ir neesminiai formos požiūriu) neturėjo įtakos tikrosios valios išraiškai.

 

🎯 Įrodinėjimas ir ekspertizė

 

Įrodinėjimo tikslas – kad teismas susiformuotų įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu nagrinėjamų aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu.

 

Kai testamentas ginčijamas pagrindu, jog testamentas buvo sudarytas asmens, kuris jo sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė.

 

Teismui pavedus atlikti psiciatrojos ekspertizę, ekspertas surinkęs visus iki mirties egzistavusius velionio ligos dokumentus, gavęs visus kitus reikiamus dokumentus iš jo gydymo įstaigų, atsako į vieną iš esminių klausimų, - ar velionis sudarydamas testamentą, jo sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

 

Teismo psichiatrinės ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. 

 

Eksperto išvada teismui nėra privaloma – ji vertinama pagal teisėjo vidinį įsitikinimą.

 

Ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (liudytojų parodymus, medicininius dokumentus ir kt.).  Atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes.  Tai leidžia spręsti, ar eksperto išvadas galima laikyti patikimu įrodymu, ar, priešingai, jos yra nepagrįstos ir teismas jomis nesivadovaus.

 

💠 Testatoriaus valios gerbtinumas ir išimtinumas

 

Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina 🙏. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja geros moralės taisyklės. Ši moralinė nuostata įgyvendinama per pareigą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o teismams šiais principais vadovautis aiškinant ir taikant įstatymus ⚖️.

 

🚨 Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ir pan.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais . Teismų išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tada, kai:

• gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (ar)

• nustatoma, kad išreikštoji valia neatitinka tikrosios valios

ir pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

 

📜 Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl psichologinio spaudimo

 

⚠️ Testamentą galima siekti nuginčyti ir CK 1.91 str. pagrindu (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).

 

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. 

 

Taigi besikreipiantis asmuo (ieškovas) turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja CK 1.91 straipsnyje įtvirtintas sandorio (testamento) negaliojimo pagrindas – pavyzdžiui, jog buvo daromas psichologinis spaudimas, naudotas smurtas, apgaulė ar realūs grasinimai.

 

Dažniausiai šiuo pagrindu reiškiant ieškinį kliaujamasi nešališkų liudytojų parodymais, elektroniniais susirašinėjimais, garso ar vaizdo medžiaga, jeigu buvo fiksuota įrodymų dėl testatoriaus įkalbinėjimo, apgaudinėjimo ir pan.

 

❌📜 Jeigu testamentas teisiškai nuginčijamas ir pripažįstamas negaliojančiu, turtas paprastai paveldimas taip, tarsi toks testamentas niekada nebūtų buvęs sudarytas – t. y. pagal įstatymą (ar ankstesnį galiojantį testamentą, jei toks yra).