Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti.

 

📌 Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, turi pasirinkti palikimo priėmimo būdą, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

 

⚖️ Praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti

 

⏰ Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Labai daug atvejų, kai asmenys praleidžia gana trumpą terminą palikimui priimti.

 

Įstatymas numato du variantus priimti palikimą, kai 3 mėnesių terminas praleistas. Varianto pasirinkimas priklauso nuo faktinių aplinkybių ir turimų įrodymų:

 

1️⃣ Kreipiamasi į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo nurodant svarbias termino praleidimo priežastis (ir tada atnaujinus terminą – kreipiamasi į notarą).

 

2️⃣ paduodamas pareiškimas teismui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą (žinoma, jeigu turtas faktiškai buvo pradėtas valdyti).

 

📌 Šioje publikacijoje kalbame apie antrąjį variantą – paduoti  pareiškimą teismui, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą.

 

📄 Paveldėjimo teisės liudijimas ir jo išdavimo terminas

 

Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą.

 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

 

🚫 Kol įpėdinis neturi paveldėjimo teisės liudijimo, jo galimybė disponuoti turtu (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.) yra ribota.

 

Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra svarbus įpėdinio santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ypač kai kalbama apie paveldėjimo teisių ir (ar) paveldėto turto perleidimą.

 

Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki kol šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu.

 

✅ Taigi paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos.

 

🧑‍⚖️ Pareiškimas teismui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą

 

Dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Šiais atvejais, palikimo priėmimo terminai praleidžiami 10 ar 20 metų.

 

Tuomet, mirus ir antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.  

 

⚠️ Taigi, tokiu atveju kai įpėdinis po palikėjo mirties dėl palikimo į notarą nesikreipia labai ilgą laiką (keturis, penkiolika metų ir daugiau), tačiau turtu naudojasi ir rūpinasi kaip savo, tokiu atveju reikia kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – faktinio paveldimo turto valdymo. 

 

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

 

📌 Taigi, paprastai prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

 

Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas. Ieškinio senatis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kartu su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškiami reikalavimai naikinti paveldėjimo liudijimą ir po jo išdavimo sudarytus sandorius.

 

🤝 Pažymėtina, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. 

 

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

 

🧱 Įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, gali padėti šios aplinkybės: aktyvus rūpinimasis turtu (pvz., remontavimas, turto gerinimas ir pan.), mokesčių mokėjimas (pvz., komunalinių mokesčių, mokesčių sodų bendrijai mokėjimas, finansinis prisidėjimas prie daugiabučio renovacijos ir pan.), asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą paveldėtame būste, liudytojų parodymai, kurie duotų parodymus, jog gali patvirtinti, kad paveldėtojas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, įrodymai, jog paveldimo nekilnojamojo turto adresu įpėdinis gaudavo korespondenciją, pensiją ir pan., kitos aplinkybės.

 

⚖️ Teismų vertinimas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo

 

🧑‍⚖️ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. 

 

🧑‍⚖️ Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

 

🏠 Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

 

Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.

 

🧑‍⚖️ Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

 

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

 

👕 Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).

 

✅ Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas. 

 

🕊️ Taigi, jeigu įpėdinis po palikėjo mirties toliau rūpinosi jo turtu, jį valdė ir prižiūrėjo kaip savo, teismui nėra skirtumo kiek ilgai praleistas terminas palikimui priimti, ar trys penkiolika ar dar daugiau metų, svarbiausia, kad po palikėjo mirties būtų įrodytas faktinis jam priklausiusio turto valdymas, to įpėdinio, kuris nori susitvarkyti palikimą. 

 

📌 Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą

 

📜 Įpėdiniui teisme įrodžius paveldimo turto faktinį valdymą po palikėjo mirties ir teismui  nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas pateikiamas notarui, kuris teismo sprendimo pagrindu užveda paveldėjimo bylą įpėdinio vardu ir įpėdiniui išduodamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.

 

Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra trijų mėnesių termino. Su teismo sprendimu, kuriuo nustatytas priėmimo palikimas faktiniu turto valdymu, notarui gali būti paduotas bet kada.