Tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, o tas, kas vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,51 ir daugiau promilių, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

 

Matoma, kad atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį. Taigi neblaivumo nustatymo laipsnis turi būti konkretus ir nekelti jokių abejonių.

 

🚨 Neblaivumo patikrinimo tvarka sustabdžius vairuotoją

 

Neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

 

Policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą.

 

Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. 

 

Policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.

 

Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023), tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta – iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti ne vienoda, pvz. pirmo tikrinimo metu – prieš pat piką, antrojo tikrinimo metu – jau po piko.

 

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

 

📌 Plačiau - Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas.

 

⚠️ Nesutinkama su nustatytu neblaivumu

 

Jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Plačiau čia.

 

Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

 

🩸 Nustatytas neblaivumas iš kraujo mėginio mažesnis, nei nustatytas pareigūnų alkotesteriu

 

Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi. Duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini administracinėje teisenoje, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

 

Tačiau administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu.

 

Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.

 

Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

 

Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10–0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016; kt.), tačiau esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų (neišskiriant konkrečios lyties) alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3–0,4 promilių per vieną valandą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-2013).

 

❓ Tai vis dėlto ar verta vykti į medicinos įstaigą priduoti kraujo?

 

Vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau teismų praktika rodo, kad jeigu vairuotojas sustabdytas ir paklaustas kada vartojo alkoholį, nurodo, kad vartojo atitinkamą kiekį alkoholinių gėrimų prieš tiek ir tiek minučių ar valandų, kad vadovaujamasi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą.

 

Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant. Todėl, siekiant nustatyti tikrąjį asmens neblaivumo laipsnį vairavimo metu, pirmenybė teikiama iškart po įvykio atliktam patikrinimui, o visi vėliau gauti duomenys vertinami kompleksiškai kartu su kitais bylos įrodymais.

 

📚 Teismų praktikos pavyzdžiai

Pateikiame Jums teismų praktikos pavyzdžių susipažinimui kaip naujausioje praktikoje teismai sprendžia bylas kai įvykio vietoje alkotesteriu nustatytas neblaivumas ir kraujo tyrimo atsakymai dėl nustatytų promilių skiriasi. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-198-954/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-37-844/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-16-361/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-281-1053/2023.