Pagal senąją vairuotojų neblaivumo tikrinimo tvarką, jei vairuotojas į alkotesterį įpūsdavo daugiau nei 1,5 prom., policijos pareigūnai vairuotoją privalėjo nuvežti į gydymo įstaigą papildomam blaivumo patikrinimui atliekant kraujo tyrimą.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja vairuotojų neblaivumo patikrinimo tvarka.

Policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.

Visiškai nesvarbu, ar pirmojo patikrinimo metu buvo įpūsta 1,5 ar 1,63 prom. ar dar daugiau, antrasis pūtimas bus privalomas.

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Taigi, išgėręs vairuotojas, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių alkoholio koncentracija, nebebus vežamas į gydymo įstaigą.

Kaip elgtis kai nesutinkama su nustatytu neblaivumu

Įstatymų leidėjas neįtvirtina prezumpcijos, kad alkotesterio parodymai yra patikimi, neginčijami.

Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad ir alkotesteris gali būti nepatikimas, kad asmuo gali nesutikti, ir nesutikdamas gali nedelsdamas kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų atliktas jo neblaivumo patikrinimas patikimesniais būdais.

Jeigu vairuotojas nesutinka su nustatytu neblaivumu (tikrinimo rezultatais), jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais ir jis yra sulaikytas, asmens prašymu, ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento.

Kita vertus, teisės akto normos pažodinis aiškinimas leidžia tvirtinti, kad terminas labiau yra siejamas su pačiu kreipimusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o ne tiksliai konkrečiu laiku, kada atliekama medicininė apžiūra (paimamas kraujas tyrimui), t. y. dėl procedūrinių kliūčių medicininė apžiūra įstaigoje gali būti atlikta ir šiek tiek vėliau nei per valandą.

Atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio ar sumažėjus tiek, kad vairuotojas būtų traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu.

Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Plačiau čia.

Nustatytas neblaivumas iš kraujo mėginio mažesnis, nei nustatytas alkotesteriu

Tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, o tas, kas vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,51 ir daugiau promilių, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Matoma, kad atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį. Taigi neblaivumo nustatymo laipsnis turi būti konkretus ir nekelti jokių abejonių.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą ar apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės kad esminę reikšmę turi toks neblaivumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu, todėl savo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra suformuluota taisyklė, kad bylose, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.

Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.

Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Ar tokia ekspertizė bus skiriame ir baudžiamosiose bylose, dar nėra suformuota praktika, nes kaip minėta nauja neblaivumo patikrinimo tvarka įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d. 

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi ir tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nėra būtinas.

Ar vairuotojas pirminio patikrinimo metu buvo neblaivus, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, neskiriant ekspertizės yra apskaičiuojama remiantis Vidmarko formule.

Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013).

Ar Vidmarko formulė bus taikoma ir tuo atveju, kai pirmosios patikros metu bus nustatytas neblaivumas 1,51 promilių ir daugiau (dėl ko jau vairuotojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn), o vairuotojo kraujo ėminio tyrimo rezultatai parodys, kad vairuotojo organizme nustatytas pvz. 1,35 prom., kas jau užtraukia administracinę atsakomybę, dar nėra aišku. Nėra suformuota tokia praktika.