🏠 Kartu su bendraturčiu valdote nekilnojamąjį turtą (namą ir (ar) žemės sklypą), bet įvairiais klausimais tarp jūsų nuolat kyla kivirčai? Ką daryti, jei bendro sutarimo nepavyksta pasiekti?

 

⚖️ Teisinis reguliavimas įpareigoja bendraturčius bendrą daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu. 

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią bendraturčių pareigą, yra nurodęs, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią, nesiekti tik savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti paties priimtiniausio sprendimo būdo dėl bendro turto.

 

Tuo atveju, kai bendraturčiams nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ginčą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį sprendžia teismas.

 

✅ Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo esmė

 

CK 4.81 str. 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

 

📍 Taigi, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo esmė– aiškiai nurodyti, kuria nekilnojamojo turto dalimi ir kuris bendraturtis gali naudotis. 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

 

Jei bendraturčiams pavyksta susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pasirašoma notariškai patvirtinta sutartis ir įregistruojama viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.).  Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei susitarimas nebuvo notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre.

 

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

 

✅ Naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai

 

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas.

 

Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus.

 

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:

 

1️⃣ Teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises.

 

Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas pripažįstama, kad bendrosios nuosavybės dalyvio teisės į kito nuosavybės dalyvio valdomas, naudojamas patalpas tame pačiame name gali būti ginamos, jeigu įrodyta, kad šio kito bendraturčio nuosavybės dalys nustatytos neteisėtai, o nuosavybės teisė įgyta pažeidžiant įstatyme nustatytus jos įgijimo būdus. Kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus.

 

2️⃣ Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje,jeitokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.

 

Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, (pavyzdžiui, jei name nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą.

 

💶 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas. Parenkant atlyginimo formą atsižvelgtina į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius (pavyzdžiui, ar bendras daiktas turi nematerialią, asmeniniais tikslais pagrįstą vertę (CK 4.11 str. 4 d.) interesus, todėl kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

 

3️⃣ Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

 

Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą. Tačiau praktikoje šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus.

 

🚫 Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.

 

4️⃣ Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

 

Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

 

Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą. 

 

5️⃣ Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti str.) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį.

 

Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo.

 

Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 str. ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

 

Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją.

 

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas. Teismo sprendimas turi būti aiškus, nepaliekantis galimybių skirtingai jį interpretuoti, todėl rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir suprantamai išdėstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys.

 

Šis įrašas parengtas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Civilinių bylų apžvalga: Teismų praktika 32).