Techninės apžiūros nebuvimas. Techniškai netvarkingas automobilis. Ar visada tai tampa eismo įvykio priežastimi?

Ar draudimo bendrovė gali reikalauti išmokos grąžinimo iš eismo įvykio kaltininko, jei eismo įvykio metu jo valdytas automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros arba turėjo galiojančią techninę apžiūrą, bet buvo techniškai netvarkingas?

Automobilis neturėjo techninės apžiūros. Automobilis turėjo techninę apžiūrą, bet buvo techniškai netvarkingas. Priežasitinis ryšuys tarp eismo įvykio ir transporto priemonės techninė būklės
Kategorijos:

Įstatymas numato, kad draudimo bendrovė regreso tvarka gali išsireikalauti išmokėtas išmokas nukentėjusiajam iš eismo įvykio kaltininko, bet draudimo bendrovei būtina įrodyti, kad nebuvusi techninė apžiūra ar transporto priemonės techniniai trūkumai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Jei draudimo bendrovė įrodo šį priežastinį ryšį, ji gali atgauti visas išmokėtas sumas.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje numatyti konkretūs atvejai, kada Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.

✅ TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas sieja Draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas sumas su transporto priemonės technine būkle

 TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad  Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių saugos klausimus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Taigi, Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam dažnai pareiškia atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui remiantis tuo, kad eismo įvykio metu žalą padaręs asmuo vairavo transporto priemonę, kuriai a) neatlikta privaloma techninė apžiūra arba, b) nors eismo įvykio metu transporto priemonei buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, tačiau eismo įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju Draudikas dažnai pasinaudoja asmens, kuris kaltas dėl eismo įvykio, neišmanymu ir reikalauja regreso tvarka grąžinti išmokėtą išmoką nukentėjusiajam, tačiau pažymėtina, jog jeigu eismo įvykis sukeltas ne dėl transporto priemonės techninių trūkumų, tokiu atveju Draudikas neįgyja teisės susigrąžinti išmokos regreso tvarka.

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

Ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties. Privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu gali būti nustatyta, kad transporto priemonės techninė būklė atitinka teisės aktų reikalavimus arba ji šių reikalavimų neatitinka, todėl aplinkybė, kad transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vertintina kaip savaime nereiškianti, jog ši transporto priemonė yra techniškai netvarkinga.

Kita vertus, faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Tačiau tokius atvejus, siekdamas pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas.

Eismo įvykio metu negaliojanti transporto priemonės techninės apžiūra nepatvirtina, jog automobilis yra techniškai netvarkingas, todėl, Draudikui reikalaujant grąžinti sumokėtas išmokas nukentėjusiajam TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, reikia įrodyti, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir šios aplinkybės bei kilusio eismo įvykio priežastinį ryšį.

Taip pat kaip ir eismo įvykio metu galiojanti transporto priemonės techninės apžiūra nepatvirtina, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir Draudikas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas nukentėjusiajam TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau Draudikas turi įrodyti, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir šios aplinkybės bei kilusio eismo įvykio priežastinį ryšį.

Draudikas privalo įrodyti, kad eismo įvykis įvyko, dėl to, kad transporto priemonė neturėjo privalomos techninės apžiūros arba, kad transporto priemonė, nors ir turėjo privalomą techninę apžiūrą, bet ji buvo techniškai netvarkinga ir dėl to įvyko eismo įvykis.

👉 Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais, bet ne su transporto priemonės ypatumais

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtas sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę arba neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. 

Kasacinio teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui. Šioje normoje objekto (transporto priemonės) ypatumai nėra įvardijami.

Konstatuotina, kad atsakingo už žalos padarymą asmens vairavimas motorinės transporto priemonės, kuriai neatlikta (ar baigusi galioti) privalomoji techninė apžiūra, nepatenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą šios teisės normos taikymo sąlygą – žala padaroma neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.

Taigi Draudikas įgytų teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tik tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuotų asmuo, kuris nėra teisėtas jos valdytojas, ar asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Faktas, jog eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė, kuriai neatlikta (ar pasibaigusi) privalomoji techninė apžiūra, nėra pakankamas pagrindas draudimo įmonėms susigrąžinti išmokėtas sumas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.