Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau-TPVCAPDĮ) įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.
Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis.
22 straipsnis. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas
- Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:
1)vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;
2)vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;
3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;
4) pasišalino iš įvykio vietos;
5) padarė žalos tyčia.
Jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos – teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų nei tiesiogiai jame nurodyta.
Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.
TP vairavimas (ne) turint galiojančios privalomos techninės apžiūros
Jeigu žalą padaręs asmuo, eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančios privalomos techninės apžiūros tuomet draudikas pareiškia atgręžtinį reikalavimą remdamasis arba TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 2 p. kuriame nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Arba TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 3 p., kuriame įtvirtinta įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą nagrinėjo dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo pobūdžio bylas.
Ar transporto TP vairavimas neturint galiojančios privalomos techninės apžiūros patenka į TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. apibrėžtą situaciją, kai žala padaroma „neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę“.
Draudikas, sumokėjęs sugadintos transporto priemonės savininkui (trečiajam asmeniui) draudimo išmoką, pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovui (draudėjui) dėl jo išmokėtos sumos atlyginimo TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Draudiko manymu, tokia teisė jam atsirado, nes žalos padarymo metu atsakovas vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino.
Kasaciniame teisme kilo teisės aiškinimo klausimas, ar transporto priemonės vairavimas neturint galiojančios privalomos techninės apžiūros patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą situaciją, kai žala padaroma „neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę“.
Atsakydamas į šį klausimą, Kasacinis teismas pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimu be galiojančios techninės apžiūros pažeidžiamos Kelių eismo taisyklių 238 punkto nuostatos ir už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnis), tačiau ši aplinkybė per se nėra pakankama taikyti civilinę atsakomybę.
Kasacinio teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui. Šioje normoje objekto (transporto priemonės) ypatumai nėra įvardijami.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas, yra bendrosios taisyklės išimtys, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.1015 straipsnio atžvilgiu, todėl joms plečiamasis aiškinimas yra netaikomas.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonės be atliktos ir galiojančios privalomosios techninės apžiūros vairavimas atitinka vairavimą be teisėto pagrindo ir panaikino žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, ir priėmė naują sprendimą – Draudiko ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-601-686/2015).
Taigi draudikas įgytų teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tik tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuotų asmuo, kuris nėra teisėtas jos valdytojas, ar asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo.
Faktas, jog eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė, kuriai neatlikta (ar pasibaigusi) privalomoji techninė apžiūra, nėra pakankamas pagrindas draudimo įmonėms susigrąžinti išmokėtas sumas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 2 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, pareiškia atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui remiantis tuo, kad eismo įvykio metu žalą padaręs asmuo vairavo transporto priemonę neturint galiojančios privalomos techninės apžiūros arba, nors eismo įvykio metu transporto priemonės techninė apžiūra galioja, tačiau nurodoma, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.
Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).
TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. sieja draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas sumas su transporto priemonės technine būkle. Tačiau ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties.
Privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu gali būti nustatyta, kad transporto priemonės techninė būklė atitinka teisės aktų reikalavimus arba ji šių reikalavimų neatitinka, todėl aplinkybė, kad transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vertintina kaip savaime nereiškianti, jog ši transporto priemonė yra techniškai netvarkinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2015).
Kita vertus, faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu.
Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis.
Tačiau tokius atvejus, siekdamas pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas.
Taigi galiojančio techninės apžiūros dokumento turėjimas nepatvirtina, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl, pareiškus ieškinį TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tada, kai valdytojas turi galiojantį techninės apžiūros dokumentą, reikia įrodyti, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir šios aplinkybės bei kilusio eismo įvykio priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).
Įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas slidžiame kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone.
Specialistas ištyrė eismo įvykio aplinkybes ir išvadoje konstatavo, kad vairuotojas vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nes ant užpakalinės ašies buvo skirtingos padangos (viena iš jų – vasarinė), o kitos protektoriaus gylis per mažas, tikėtina, jog automobilio užpakalinės ašies padangų būklė turėjo įtakos automobiliui prarasti stabilumą ir išslysti į priešpriešinio eismo juostą. ir tai galėjo lemti eismo įvykį.
Apylinkės teismas, įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra kategoriškos išvados, jog būtent automobilio užpakalinės ašies padangų būklė lėmė eismo įvykį, sumažino ieškovui priteistiną žalos atlyginimą iki 50 proc. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmos instancijos sprendimą. Kasacinis teismas nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013).
Byloje nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo vairuotos transporto priemonės atsikabinusi savos gamybos priekaba išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį kitą vairuojamą automobilį, jį sugadino ir nesunkiai sutrikdė kito vairuotojo sveikatą.
Draudikas, sumokėjęs sugadintos transporto priemonės savininkui (trečiajam asmeniui) draudimo išmoką, pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovui (draudėjui) dėl jo išmokėtos sumos atlyginimo TPVCAPDĮ 22 str. 1 d.2 p. pagrindu.
Draudiko manymu, tokia teisė jam atsirado, nes žalos padarymo metu atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė ir prie jos prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingos, galiojo joms atlikta techninė apžiūra, transporto priemones naudoti eisme nebuvo draudžiama, todėl teismas netaikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos, kai jas naudoti draudžia teisės aktai, o dėl kitų priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokia išvadai ir nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Kasacinis teismas išaiškino, kas situacija, kai eismo įvykį sukėlė nuo transporto priemonės atsikabinusi priekaba, jei priekaba atsikabino dėl to, kad buvo techniškai netvarkinga arba buvo pritvirtinta techniškai netvarkingai, patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį.
Toks TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas nelaikytinas plečiamuoju nurodytos normos aiškinimu. Draudikas, įrodęs techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę ir aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad vien priekabos atsikabinimo faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji ar jos sukabinimas su automobiliu buvo techniškai netvarkingas ir dėl to jos nebuvo galima jos naudoti automobilių eisme. Tokiai išvadai padaryti būtina nustatyti ir vertinti konkrečias faktines įvykio aplinkybes.
Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko ne iškart po automobilio ir priekabos junginio išvykimo, tačiau nuvažiavus pakankamą atstumą, kelia pagrįstų abejonių dėl tokios techniškai netvarkingos jo būklės, dėl kurios junginys negalėjo būti eksploatuojamas, taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina kasatorės įrodinėjamo fakto, kad priekaba atsikabino dėl techniškai netvarkingo sukabinimo. Jam įrodyti draudikė privalėjo ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti aplinkybes, dėl kurių jis galėjo kilti, bei jas patvirtinančius duomenis pateikti teismui. Tačiau kasatorė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių konkrečias eismo įvykio priežastis, ar duomenų apie jas nulėmusias aplinkybes.
Teisėjų kolegija, teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas įvertinusi pagal kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles konstatavo, kad kasatorė (Draudimo bendrovė) neįrodė, jog atsakovo vairuotas automobilio ir priekabos junginys buvo techniškai netvarkingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146-701/2016).
Taigi aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste, galima daryti vienareikšmišką išvadą jog Draudikas turi įrodinėti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę (TP vairavimas (ne) turint galiojančios privalomos techninės apžiūros) ir turi būti konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Tik įrodžius priežastinį ryšį tarp eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės techninės būklės ir eismo įvykio kilimo priežasčių, Draudiko reikalavimas žalą padariusiam asmeniui, grąžinti išmokėtą draudiko išmoką nukentėjusiajam, gali būti tenkinamas.