Prašymas, nutraukti santuoką  vieno sutuoktinio prašymu, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio prašymu, sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1d. 12 p.).

CK 3.55 str. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:

1. Sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (toks sutuoktinių gyvenimas skyrium turi būti patvirtintas teismo, todėl ši norma neapima faktinio gyvenimo skyrium, neįforminto teismo tvarka;

2. vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;

3. vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

4. vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Nurodyti keturi atvejai, kai santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti  nutraukta supaprastina tvarka t.y ypatingąja teisena.

Supaprastinta tvarka šiais atvejais nustatyta siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių interesus ir preziumuojant, kad, sutuoktiniams kartu nebegyvenant ilgiau kaip metus (vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus arba ilgiau kaip metus gyvenant skyrium) arba vienam jų tapus neveiksniam, šeima iširo.

Visais šiais atvejais bendra ir svarbiausia, kad sutuoktinis, norintis išsiskirti, nekaltina kito sutuoktinio, jog santuoka iširusi, t.y. nėra keliamas kito sutuoktinio kaltės klausimas. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl santuokos nutraukimo padarinių ir negalima nutraukti bendru jų sutarimu.

LR CK 3.55 str. 1 d. 2 p.  numatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) yra pagrindas nutraukti santuoką šio skirsnio tvarka tik jeigu gyvenimas skyrium (separacija) buvo patvirtinta teismo tvarka, t. y. laikantis įstatyme nurodytos procedūros. Todėl ši norma neapima faktinio gyvenimo skyrium, neįforminto teismo tvarka.

LR CK 3.55 str. 2 d. numatyta ne tik paties sutuoktinio, bet ir pripažinto neveiksniu sutuoktinio globėjo, taip pat globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro galimybė inicijuoti santuokos nutraukimo bylą.

Nors santuokos nutraukimas yra grynai asmeninis sutuoktinių reikalas, todėl pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimo bylą gali inicijuoti tik patys sutuoktiniai, tačiau tokia taisyklė nustatyta siekiant apsaugoti pripažinto neveiksniu sutuoktinio interesus.

Prašymo nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu - turinys

Prašyme turi būti nurodytas vienas iš numatytų santuokos nutraukimo pagrindų.

Sutuoktinis inicijuojantis santuokos nutraukimą turi nurodyti konkretų LR CK 3.55 str. 1 d. punktą (žiūrėti straipsnį aukščiau) kuriuo remiasi.

Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.

Kadangi santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio iniciatyva, sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių nebus.

Reikalaujama, kad pareiškėjais prašyme taip pat nurodytų kitus duomenis, būtinus sprendžiant santuokos nutraukimo bylą.

Pirma, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, prašyme turi būti nurodyta, kur šie gyvens, kas juos išlaikys.

Antra, kai kitas sutuoktinis yra neveiksnus, pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrintas tokio sutuoktinio išlaikymas.

Trečia, jeigu yra bendro sutuoktinių turto, turi būti nurodyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Sutuoktinių vedybų sutartis, kur išspręsti jų tarpusavio turtiniai klausimai, taip pat turi būti pateikta kartu su prašymu.

Prašyme taip pat turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys.

Prašyme nutraukti santuoką, be nurodytų CPK 135 str. duomenų turi būti nurodyti sutuoktinių gimimo metai, duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.

Prašymo dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu - tvarka

Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka t.y.  ypatingąja teisena.

Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, numatytos taikinimo priemonės netaikomos.

Tai reiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti iki šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Tokia išimtis padaryta dėl dviejų priežasčių. Pirma, tam tikrais atvejais objektyviai neįmanoma taikyti sutaikinimo procedūros. Pavyzdžiui, jeigu vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu arba neveiksniu, objektyviai neįmanoma sutaikyti sutuoktinių, nes valią išreikšti gali tik vienas iš jų. Antra, kai kada sutaikinimo procedūra yra netikslinga dėl gana ilgo gyvenimo skyrium. Pavyzdžiui jeigu sutuoktiniai gyveno skyrium  ilgiau  nei vienus metus ir bendro gyvenimo neatnaujino, o atvirkščiai – vienas iš jų prašo santuoką nutraukti, nėra tikėtina, kad jie susitaikys.

Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti sutaikymo termino ir sustabdyti bylos,  turi teisę pasiūlyti šalims susitaikyti. Pavyzdžiui, teisėjas gali pasiūlyti šalims pasinaudoti neteisminėmis sutaikinimo procedūromis – kreiptis į psichologą, šeimos krizių centrą ir panašiai. Jeigu šalys sutinka su tokiu siūlymu, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.

Teismas nutraukia santuoką tik įsitikinęs, kad ši tikrųjų iširo. Čia aukščiau nurodyti kriterijai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Šių kriterijų sąrašas nelaikytinas baigtiniu. Nagrinėdamas konkrečią bylą, teismas gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, sprendžiant tenkinti prašymą ar ne, gali tekti atsižvelgti į kito sutuoktinio sveikatos būklę, į tai, kad sutuoktinis po ištuokos gali netekti gyvenamosios patalpos ir panašiai.

Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (LR CK 3.60 str.).

Čia numatytas vienas iš sutuoktinio gynybos būdų – pareiškimas, kad santuoka iširo dėl prašančiojo nutraukti santuoką kaltės. Teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesys, pripažinus jį neveiksniu negali būti pripažintas kaltu.

Sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką, jo globėjas taip pat turi teisę reikalauti, kad teismas ne nutrauktų santuoką, o patvirtintų sutuoktinių gyvenimą skyrium.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (be abejo, visi jie turi būti nurodyti prašyme nutraukti santuoką). Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas privalo nuspręsti dėl jų gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Santuokos nutraukimo byloje taip pat turi būti padalintas bendras sutuoktinių turtas (jeigu sutuoktiniai jo turi), išskyrus atvejus, kai šis jau padalytas notaro patvirtinta sutuoktinių sutartimi ar teismo sprendimu. Taip pat turi būti išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai, jeigu jie nėra aptarti vedybų sutartyje. Ypač svarbu nuspręsti dėl išlaikymo, kai kitas sutuoktinis yra pripažintas neveiksniu.

Jeigu Jums reikalinga profesionali teisinės pagalba, kreipkitės +370 659 50005 arba rašykite teisybe@emerita.lt