Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą.

Deja, bet pasitaiko atvejų, kai žala sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, kad jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, kad pagerins sveikatą, o ne ją sutrikdys.

Jei po apsilankymo pas gydytoją paciento sveikata pablogėja, arba pacientas miršta, galima siekti žalos atlyginimo.

✅ Nuo 2020 m. sausio 1 d. kompensacijos, jei sveikatai buvo padaryta žala, gaunamos greičiau ir paprasčiau

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija  (toliau – PTŽSAĮ) įtvirtino naują pacientų patirtos žalos atlyginimo „be kaltės“ modelį.

Šio modelio pagrindinis tikslas yra siekti, kad paciento sveikatai padaryta žala būtų atlyginta kiek įmanoma greičiau, paprasčiau ir pacientui nepatiriant didelių finansinių išlaidų, priešingai nei vykdavo žalos atlyginimas pagal teisminį žalos paciento sveikatai atlyginimo modelį iki 2020 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus žalos be kaltės modeliui pacientui, siekiančiam gauti jo sveikatai padarytos žalos atlyginimą, nebelieka prievolės įrodyti sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir neteisėtų veiksmų (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso). Ginčo tarp paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir įstaigos šiuo atveju nėra – yra tik sprendžiamas klausimas, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kai ji yra atlyginama.

✅ Kas turi teisę į pacientų sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą?

1) teisė reikalauti žalos atlyginimo suteikiama pačiam pacientui;

2) asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai);

3) mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties;

4) mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

5) teismų praktikoje pripažįstama, kad paciento mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusio asmens sugyventinis ar sužadėtinis.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir šių asmenų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, pagal šių asmenų ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir šių asmenų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).

✅ Teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti trijų sąlygų visumą

Teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti trijų sąlygų visumą:

1)paciento sveikatai yra padaryta žala;

2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama;

3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

Pasikartotina, galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja.

Taigi, žalos be kaltės modelis remiasi ne sveikatos priežiūros specialisto kaltės įrodymu, o tinkamu atvejo kompensuoti patirtą žalą nustatymu, t. y. įvertinus, ar žala nėra neišvengiama. Taigi teisė į žalos atlyginimą yra siejama ne vien tik su žalos paciento sveikatai atsiradimo faktu, bet ir su žalos neišvengiamumo kriterijumi (žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti).

✅ Kas yra neišvengiama žala?

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atlyginama ne bet kokia žala, o tik tokia, kuri nėra neišvengiama. Neišvengiama žala yra tokia žala, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

Tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį;

Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių;

Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.

Reikia pažymėti, kad svarbią reikšmę, įdiegus žalos be kaltės modelį, tenka ir pačio paciento atsakomybei už savo sveikatą ir veiksmus ar neveikimą. Jei konstatuojama paciento kaltė (tyčia ar didelis neatsargumas) dėl žalos atsiradimo, ji neatlyginama arba atitinkamai sumažinamas atlygintinos žalos dydis.

✅ Veiksmų seka patyrus žalą medicinos įstaigoje ir siekiant žalos atlyginimo?

👉 Pirmas žingsnis. Asmuo, norintis gauti sveikatai padarytos žalos atlyginimą, visų pirma kreipiasi į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Pacientas ar kitas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip dar dviem mėnesiams.

👉 Antras žingsnis. Žingsnis Jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas netenkina – galima kreiptis į apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismą.

Jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtu sprendimu turi teisę kreiptis į atitinkamą apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismą dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Primintina, kad sprendžiant klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismo priteistas žalos dydis gali būti ir didesnis nei nustatė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. 

👉 Trečias žingsnis. Jei su apygardos teismo priimtu sprendimu nesutinkama, jį galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. 

👉 Ketvirtas žingsnis. Jei su Lietuvos apeliacinio teismo priimtu sprendimu nesutinkama, jį galima apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam teismui per  3 mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik visos valstybės mastu svarbius teisinius klausimus. Statistiškai tik apie 16 procentų kasacinių skundų priimama nagrinėti kasacine tvarka, todėl dauguma bylų baigiamos nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

👉 Penktas žingsnis. Jeigu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu nesutinkama, , per 6 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Peticiją gali pateikti asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, ir padaryti pažeidimai yra susiję bent su vienu iš Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimu, prieš tai išnaudojus visas vidaus teisines gynybos priemones. Net ir tuo atveju, jei šios priemonės neišnaudotos – peticija bus priimta, jeigu šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios ar neprieinamos.

✅ Atlygintinos žalos dydžio nustatymas

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, atlygintinos turtinės žalos dydį nustato šia tvarka:

1) Pagal tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pacientui padarytos žalos (patirtas pagrįstas, būtinas ir protingas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, kitas tiesiogiai su padaryta žala susijusias pagrįstas būtinas ir protingas išlaidas (paciento priežiūrai ir (ar) sveikatai atkurti ir (ar) kitas išlaidas);

2) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad padaryta žala pacientui

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, atlygintinos neturtinės žalos nagrinėjimo procese vadovaujasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše pateiktą „Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų“ lentele (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos aprašas).

Pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje nurodytus balus. Skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose nurodytą informaciją. Skirtus balus ir padaugina juos iš balo vertės, kuri šiai dienai lygi 100 Eur.

💔 Pavyzdžiui mirties atveju, kai miręs pacientas yra asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą nepilnametis vaikas (įvaikis) – 15 000 Eur, pilnametis vaikas (įvaikis) – 5 000 Eur, sutuoktinis – 10 0 00 Eur, kitas giminaitis turintis teisę į žalos atlyginimą – 1 000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžių nustatymo kriterijais. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ne tik padidinti, bet ir sumažinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatytą atlygintinos žalos dydį.

✅ Kaip buvo iki 2020 m. sausio 1 d.?

Pagal teisminio žalos paciento sveikatai atlyginimo mechanizmą, galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d., pacientas, siekiantis gauti žalos sveikatai atlyginimą, privalėjo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, mediko kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas).

Žalos atsiradimo priežastys paprastai būdavo sisteminės, o tai apsunkino asmens kaltės nustatymą. Nuo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl žalos atlyginimo iki faktinio žalos atlyginimo praeidavo nemažas laiko tarpas – nuo 1 iki 4 metų, o kartais ir ilgiau. Pacientui šis ilgas procesas taip pat lemdavo ir dideles finansines išlaidas, kurios buvo patiriamos pasamdžius profesionalius teisininkus. Todėl žalą patyrę pacientai ne visada ryždavosi pasinaudoti savo teise į žalos atlyginimą. Visa tai skatino pacientų nepasitikėjimą asmens sveikatos priežiūros specialistais, visa sveikatos priežiūros sistema ir gynybinės medicinos reiškinio atsiradimą, kai medikai, siekdami apsaugoti save nuo teisminių procesų ir bijodami netekti licencijos, slėpdavo savo padarytas klaidas vietoj to, kad iš jų mokytųsi ir nebekartotų

✅ Kas atlygina padarytą žalą?

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus žalos atlyginimo be kaltės modeliui, žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų – Valstybinės ligonių kasos administruojamo specialaus Sveikatos priežiūros įstaigų įmokų fondo.

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pacientui padaryta žala buvo atlyginama iš žalą padariusios sveikatos priežiūros įstaigos, kuri savo civilinę atsakomybę drausdavo privalomuoju ar savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad galiojant iki 2020 m. sausio 1 d. sudarytoms asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartims, žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo nuostatas. Taigi, egzistuoja išimtis dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, pagal kurią ankstesnė įstatymo redakcija taikoma net ir tuomet, kai žala padaryta jau įsigaliojus naujajam žalos atlyginimo be kaltės modeliui.  Ši taisyklė yra svarbi ne tik sprendžiant dėl to, kas atlygins žalą (ar valstybė, ar sveikatos priežiūros įstaiga), bet ir dėl to, ar žala bus atlyginama pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį, ar pagal senąjį modelį.