Vis daugiau nukentėjusių pacientų patiki mums savo brangiausiojo turto – sveikatos – interesų gynimą.

Kaskart vis daugiau sulaukiama nusiskundimų dėl sveikatos srityje teikiamų paslaugų kokybės. Asmenys dėl medicinos darbuotojų neatidumo, nerūpestingumo, nekvalifikuotumo  patiria žalos. 

Esame  sukaupę didelę patirtį pažeistų paciento teisių gynime teismuose ir ikiteisminėse institucijose. Patyrus žalą ir nusprendus reikalauti žalos atlyginimo, primygtinai patariame nedelsiant kreiptis į advokatą, nes tokio pobūdžio bylose delsimas imtis teisinių veiksmų po žalos atsiradimo dažnai nulemia ženklų atlygintinos žalos sumažėjimą, o kartais netgi užkerta galimybę išsireikalauti patirtą žalą.

Kiekvienu atveju yra svarbu, kaip ir kokie įrodymai bus renkami, ruošiantis bylai. Todėl advokato patirtis tokiose bylose – raktas į sėkmingą bylos baigtį.

Patyrę sveikatos sužalojimų dėl netinkamų ar neteisėtų gydytojo ar gydymo įstaigos veiksmų, Jūs visuomet turite teisę į tinkamą žalos atlyginimą.

Galite prisiteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą:

• Turtinę žalą sudaro Jūsų patirtos gydymosi išlaidos, sumažėjusios pajamos dėl prarasto darbo ar sumažėjusio darbingumo laipsnio, patirtos išlaidos vaistams ir pan.
• Neturtinę žalą – dėl sveikatos sužalojimo patirtus nemalonius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, emocinę įtampą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.

Deja, bet realybė yra tokia, kad sveikatos priežiūros įstaigos savo iniciatyva pačios nėra linkusios kompensuoti paciento patirtos žalos. Todėl Jums prireiks advokato, sugebančio tinkamai pasinaudoti sudėtingu įstatymų sukurtu mechanizmu Jūsų patirtai žalai atlyginti.

Mes įvertinsime realias sėkmės galimybes, galimą prisiteisti sumą ir kitas svarbias aplinkybes. 

Kokių veiksmų imtis patyrus žalą medicinos įstaigoje ir siekiant žalos atlyginimo? Vienas kelias.

Pateiksime asmens (paciento), siekiančio žalos atlyginimo, privalomą veiksmų seką, kurios nesilaikymas užkerta kelią į teisėtai priklausančią kompensaciją, kilusių nuostolių atlyginimą.

Eiliškumo tvarka bus pateikta informacija, naudinga kiekvienam, pasiryžusiam kovoti dėl savęs, artimųjų, tų, kurių interesais veikia, kuriems atstovauja.

Siekiant žalos atlyginimo, reikia nustatyti kas konkrečiai – ar gydytojas asmeniškai, ar juridinis asmuo – gydymo įstaiga – turi atsakyti už žalos padarymą. Jeigu šias paslaugas teikė ne privati sveikatos priežiūros įstaiga, bet valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros ar visuomenės sveikatos priežiūros viešoji ar biudžetinė įstaiga, paslaugos buvo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, atsakomybės subjektas tokiu atveju yra sveikatos priežiūros įstaiga, kaip juridinis asmuo, o ne asmeniškai gydytojas. Sveikatos priežiūros įstaiga tokiu atveju atsako pagal  deliktinės civilinės atsakomybės taisykles.

Jei manote, kad Jūsų sveikata pablogėjo dėl neteisėtų (netinkamų) gydytojų veiksmų ir norite reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo procedūra yra tokia:

Pirma –sveikatos priežiūros įstaiga. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą.

Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Bet kaip minėjome anksčiau, kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo geriau. 

Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Antra - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija). Asmuo (pacientas) gavęs neigiamą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą, ar tokį atsakymą, kuris netenkina nukentėjusio paciento, tuomet pacientas įgyja teisę su pareiškimu, kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prie pareiškimo būtinai pridėdami gautą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą. Kreipimasis į šią komisiją nemokamas. 

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams.

Ši komisija nustato ar buvo neteisėti veiksmai, jei taip tai atlygintinos žalos dydį, arba, kad žalos nebuvo. Komisija turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato pagal paciento pareiškimą, todėl pareiškime būtina nurodyti kokio dydžio žalą, išreikštą pinigais, asmuo patyrė. 

Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus sprendimui priimti. Pagal naują ministro įsakymą į komisijos posėdžius kviečiami gydytojai, kurių netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis skundžiasi pacientas.

Jei nei viena šalis neskundžia šio sprendimo jis yra privalomas vykdyti.

 Trečia - Teismas - pirma instancija. Pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Teisme reikia įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę). Teisminis procesas sudėtingas ir ilgas, jo metu neužtenka tik ką nors teigti ar paaiškinti, reikia konkrečių įrodymų. Pagrindiniai įrodymai tokiose bylose yra – specialistų išvados,  ekspertizės.

Jei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos ekspertai pateikė išvadas, kad paslaugos buvo kokybiškos ir žala Jūsų sveikatai padaryta nebuvo, įrodyti neteisėtus gydytojų veiksmus, bus sunku, bet įmanoma, todėl atsidūrus tokiame kelyje ir sakome, kad Jums būtinas kompetetingas advokatas. 

 Ketvirta - Teismas - apeliacinė instancija. Šalys, manydamos, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą t.y. nesilaikė procesinių taisyklių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė esmines faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, netinkamai juos įvertino, nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, sprendimo neargumentavo (nemotyvavo), gali jį skųsti apeliacinės instancijos teismui.

 Penkta - Teismas - Kasacinė instancija- paskutinė teisių gynimo pakopa.  Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, remiantis netinkamu teisės taikymu, naujai paaiškėjusioms aplinkybėms gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 

Asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, t.y. patyrę nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu. Sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems priimamas egzistavusių aplinkybių visumos kontekste, t.y. įvertinus ligos ar negalavimo priežastis, eigą, galimybę laiku diagnozuoti, teiktų paslaugų pobūdį, jų pasekmes, trukmę, intensyvumą, pačio paciento elgesį ir t.t.

Savo interesus žmogus gali ginti tik įstatymo nurodytu pagrindu bei būdais. Yra priimtas ir galiojantis “Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymas”. Šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus.

Dėl atsakomybės už žalą, padarytą paciento sveikatai

Teismai, vertindami gydytojo veiksmus ir spręsdami jo kaltės klausimą, taiko atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartą. Sprendžiant gydytojo kaltės klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kokios prievolės susiklosto teikiant medicinos paslaugas. Vertinant pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) siejančias prievoles, reikia turėti omenyje civilinės teisės doktrinoje priimtą prievolių skirstymą į tris rūšis priklausomai nuo siekiamo rezultato ir skolininko pareigos pobūdžio. Pagal šį kriterijų prievolės skirstomos į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą, prievoles užtikrinti, kad pareiga būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, ir prievoles garantuoti tam tikrus faktus ar rezultatą.

Paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, pavyzdžiui, kad ligonis bus išgydytas. Darytina išvada, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi, sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis. Kompleksiška jų analizė patvirtina, kad atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas profesinės atsakomybės atveju yra tolygu profesionalo kaltei.

Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu. Teismai, nustatydami žalos dydį, analizuoja už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimą keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (turimos skolos), negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Žungailienė v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Mileris, V. Kilipienė v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš viešąją įstaigą, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas ir savarankiškai atsakančią už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys. Išplėstinė teisėjų kolegija nepripažįsta, kad šio kasacinio skundo motyvas yra toks svarbus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kad apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl neturtinės žalos dydžio reikėtų keisti.

 

Jeigu tapote gydytojų aplaidumo auka tai tegu atsako kaltieji. Mes nepakeisime to kas jau įvyko, tačiau padėsime Jums, kad Jūsų gyvenimas būtų lengvesnis ateityje. 

Laimėję bylas, kuriose atstovavome pacientus, siekiančius žalos atlyginimo iš sveikatos paslaugas teikiančių institucijų. Nukentėjusiems pacientams buvo atlyginta patirta turtinė ir neturtinė žala iš netinkamai savo pareigas atlikusių odontologijos klinikų, gimdymo namų, kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose dirbantys odontologai, akušeriai-ginekologai, chirurgai ar traumatologai netinkamai vykdė savo pareigas.