Mūsų baudžiamųjų bylų advokatų teikiama teisinė pagalba:

• Susipažįstame su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją įvertiname;
• Įtariamojo gynyba ikiteisminio tyrimo metu t.y. kliento interesų gynimas, pareiškiant įtarimą bei apklausų metu;
• Dalyvaujame akistatose, asmenų parodymuose atpažinti, įvykio vietos apžiūrose;
• Dalyvaujame svarstant kardomųjų priemonių klausimus;
• Rengiame įvairaus pobūdžio prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų;
• Rengiame skundus dėl pareikštų įtarimų fakto, sulaikymo, asmens apžiūrų, kratų;
• Kaltinamojo gynyba teisme;
• Giname asmenis baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
• Rengiame apeliacinius skundus ir giname asmenis baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme;
• Rengiame kasacinius skundus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėta disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Kadangi tai yra sunki nusikalstama veika, tai pareikšti kaltinimai pagal šį straipsnį reiškia laisvės atėmimo bausmę be jokių išlygų.

Kai amuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, platinimu, labai svarbu pasirinkti tinkamą gynėją. Gynėją, kuris turi patirtį tokiose bylose.

Gynėjo patirtis renkant įrodymus nes tam tikrų aplinkybių ir faktų atskleidimas, išsiaiškinimas, lemia veikos atitikimą arba neatitikimą kvalifikuojamiesiems požymiams. Pavyzdžiui, jeigu asmeniui yra pareikšti kaltinimai pagal  BK 260 straipsnio 1 dalį, tam tikrais atvejais veiką galima perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį, kuris turi platesnį spektrą baudžiamosios atsakomybės rūšių, kaip pavyzdžiui: areštas, bauda, laisvės apribojimas arba viešieji darbai. Tačiau svarbiausias momentas yra įžvelgti šių veikų skirtumus ir tik įvertinus visas faktines aplinkybes, spręsti perkvalifikavimo klausimą.

Skirtumas tarp BK 259 straipsnio BK 260 straipsnio

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis apribojimo kriterijus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Tiriant šių veikų aplinkybes yra vertinamas šių medžiagų kiekis, įgijimo bei laikymo, suradimo aplinkybės bei jau paruoštų narkotinių ar psichotropinių medžiagų dozių skaičius, taip pat, atsižvelgiama į įtariamojo praeitį ir ryšius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 

Vadovaujantis praktika, galima teigti, kad jeigu asmeniui yra pareikšti kaltinimai dėl LR BK 260 str. svarbiausias aspektas yra išsiaiškinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo ar disponavimo tikslą, kuris kartu su faktinėmis aplinkybėmis lems galimą veikos perkvalifikavimą į LR BK 259 str., kuris numato daugiau bausmės alternatyvų.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (atnaujinta informacija nuo 2023 -04 -27)

Nepriklausomai nuo disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšies ir jų kiekio, baudžiamajame kodekse (toliau - BK) yra numatyta atsakomybė tiek už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tiek ir turint tokį tikslą.

Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti numatyta BK 259 straipsnyje.

Tarkim, žmogaus striukėje ar kuprinėje randamas bet koks kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, asmuo pripažįsta vartojantis, o aplinkybes, kad asmuo vartoja ir sau laikė psichoaktyviąsias medžiagas patvirtina greta medžiagų rastos priemonės – švirkštai, kanapių smulkinimo malūnėliai ar pan., tad laikoma, kad psichoaktyviosios medžiagos laikomos savoms reikmėms.

Ir nors įstatymuose ketinimai pačiam vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar tokių medžiagų laikymas savo reikmėms yra vertinami švelniau nei ketinimas jas platinti, tačiau už kanapių suktinės dalinimąsi su draugais, net ir neturint tikslo iš to pasipelnyti, jau gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu platinti numatyta BK 260 straipsnyje.

Būtinasis BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvusis požymis – tikslas platinti narkotines medžiagas.

Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) sąmoningas siekis už atlygį ar be jo šias medžiagas  perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Platinimu pripažintas neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims.

Taigi,  nedidelis kiekis, kad ir viena dozė, gali kainuoti laisvę. Dozė ar kokia nors tabletė gali būti skirta net ir ne pardavimui, nes, kaip minėta, platinimu laikomas ir atidavimas skolon, dovanojimas ir kiti medžiagų perleidimo kitiems asmenims būdai.

Įstatymų leidėjai už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti prilygina itin sunkiems nusikaltimams.

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – 2 g heroino ar 20 g amfetamino, jeigu įrodoma, kad turėjote tikslą platinti, gresia 8 - 10 metų laisvės atėmimo, o daugiau nei 100 g kokaino lems laisvės atėmimą  10 - 15 metų. Čia pastebėtina, kad už nužudymą skiriama maksimali bausmė siekia taip pat 15 metų.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 261 straipsnis), nepriklausomai nuo disponuojamų medžiagų rūšies ir kiekio, gali sąlygoti net iki 12 metų belangės.

 

Kaip minėta, įstatymuose ketinimai pačiam vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar tokių medžiagų laikymas savo reikmėms yra vertinami švelniau nei ketinimas jas platinti. Tikslą parduoti ar kitaip platinti bylą inicijavusi pusė turi įrodyti.

Kiekis ir tikslas (ne)platinti - du faktoriai nuo kurių priklauso veikos kvalifikavimas ir atsakomybė.

Nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio ir 260 straipsnį kvalifikavimui reikšminga ir įtakos turi narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška. Nustatant disponuotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį įrodomąją prasme esminis ir pagrindinis įrodymas yra specialisto išvada. 

Pavyzdžiui net ir už labai didelį kiekį be tikslo platinti (pvz. asmuo užsiaugino kanapių daugiau kaip 2,5 kg. savoms reikmėms) grės bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų,  tuo tarpu už disponavimą dideliu kiekiu su tikslu platinti (pvz. asmuo laikė daugiau kaip 100 g ekstazio, ar  daugiau kaip 6 g  morfino su tikslu platinti) baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

Daugiau kaip 500 g kanapių yra laikomas dideliu kiekiu. Už tai gresianti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje ir asmuo baudžiamas iki 2 metų laisvės atėmimu. Teistumo pasekmės - užkertamas išvykimas į tam tikras šalis, galite negauti vizos, įsidarbinti valstybės tarnyboje, apsunkinimas gauti paskolą.

Neleiskite, kad jums būtų skirti ilgi metai belangės. Ilgi metai belangės, sąlygoja daugybę socialinių reintegracijos problemų, šeimų iširimą, pakrikusią psichologinę būseną.  Jeigu norite, kad šis gyvenimo įvykis nesugriautų ateities planų, susisiekite su mumis.

Patyrę mūsų baudžiamųjų bylų advokatai, sukaupta sėkminga patirtimi tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, sieks įrodyti, jog neturėjote tikslo platinti, sieks, kad kiekvienas jums inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis būtų konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, o ne prielaidomis, sieks, kad skiriama bausmė atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebūtų  akivaizdžiai per griežta. Mes skiriame didelį dėmesį kiekvienai situacijai, detalei ir siekiame, kad būtų užtikrintas teismo atidus vertinimas, įvykdytas teisingumas, o ne formalumas.

 

 

DUK

Kokios yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos už kurių disponavimą užsitraukiama baudžiamoji atsakomybė?

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Taigi, sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Skaityti čia.

Ar kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga?

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Kas yra lengvieji ir sunkieji narkotikai, ir ar atsakomybė skirtinga?

Lengvieji narkotikai – hašišas, iš kanapių gaminama marihuana, liaudiškai vadinama “žolė” ir kt.

Sunkieji narkotikai ar psichotropinės medžiagos– kokainas, LSD (ekstazis, lizergo rūgšties dietilamidas), amfetaminas, ekstazis (MDMA), heroinas (diacetilmorfinas) ir kt.

Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259, BK 260, BK 261, BK 263 ir BK 264 straipsniuose, inkriminavimui neturi.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis diferencijuojama tik pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, bet ne pagal jų rūšis.

Man inkriminuojama BK 259 straipsnio 1 dalis. Kas man gresia?

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir  baudžiamas alternatyviomis bausmėmis:

arba bauda, kuri už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 iki 2000 MGL dydžio t. y.bauda nuo 2 300 iki 92 000 eurų. 1 MGL, kuris dabar vadinamas BSI (bazinė socialinė išmoka) nuo 2022 m. birželio 1 d. yra 46 eurai.

arba areštu, kurio terminas už nesunktų nusikaltimą yra nuo 15 iki 90 parų. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus

arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojama BK 259 straipsnio 1 dalis?

Taip.

Man inkriminuojama BK 259 straipsnio 2 dalis. Kas man gresia?

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti padarė baudžiamąjį nusižengimą ir už tai numatytos alternatyvios bausmės:

a) arba viešaisiais darbais iki 240 valandų. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka;

b) arba laisvės apribojimu nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas;

c) arba bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio t. y. nuo 690 iki 23 000 eurų. 1 MGL, kuris dabar vadinamas BSI (bazinė socialinė išmoka) nuo 2022 m. birželio 1 d. yra 46 eurai;

d) arba areštu nuo 10 iki 45 parų. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojama BK 259 straipsnio 2 dalis?

Taip.

Man inkriminuojama BK 260 straipsnio 1 dalis. Kas man gresia?

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų.

Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu).

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojama BK 260 straipsnio 1 dalis?

Ne. Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, tai asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Man inkriminuojama BK 260 straipsnio 2 dalis. Kas man gresia?

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų.

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojama BK 260 straipsnio 2 dalis?

Ne. Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, tai asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pardaviau narkotikų (psichotropinių medžiagų) nepilnamečiams. Kas man gresia?

Kaltininkas, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui, t. y. bet kuriam asmeniui, kuris tuo metu, kai kaltininkas jam platino narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo jaunesnis nei 18 metų, atsako pagal BK 261 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino, t. y. atlygintinai ar neatlygintinai perleido narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad už Baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui.

Baudžiamojo kodekso 261 straipsnis numato, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 12 metų.

O jeigu aš esu nepilnametis ir daviau narkotinių medžiagų mepilnamečiui. Tai ar men gresia atsakomybė?

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų.

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojamas BK 261 straipsnis?

Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, tai asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Man inkriminuojama BK 260 straipsnio 3 dalis. Kas man gresia?

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

Ar galiu būti atleistas (-a) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu man inkriminuojamas BK 263 straipsnis?

Ne. Kadangi tai labai sunkus tyčinis nusikaltimas, tai asmuo negali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kuo skiriasi BK 259 straipsnis nuo BK 260 straipsnio?

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis apribojimo kriterijus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaip nusprendžiama ar aš turėjau tikslą parduoti ar neturėjau tikslo parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas?

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Narkotinių medžiagų perdavimas/pardavimas kitam asmeniui, kuris už gautas narkotines medžiagas atsilygina, laikytini kaip narkotinių medžiagų platinimu.

Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti.

Teismų praktikoje numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo  aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys

Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet nustatoma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir kaltinamojo nuosprendžiui priimti.

Tiek BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnyje nurodyta, kad asmuo baudžiamas už daug veikų t. y. už tai, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau aš padariau tik vieną veiką pvz. laikiau arba siunčiau arba įgijau. Tai gal to nepakanka pripažinti kaltu (-a) pagal BK 259 straipsnį ar BK 260 straipsnį?

Nurodytos BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies.

Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

Kaip teismų praktikoje aiškinamas įgijimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų?

Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas. 

Inkriminuojant BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

Kaip teismų praktikoje aiškinamas laikymas narkotinių ar psichotropinių medžiagų?

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas, t. y. tai, kam priklausė narkotinės medžiagos, jei nustatoma, kad jas laikantis asmuo suvokė, jog laiko būtent narkotines medžiagas.

Koks kiekis yra laikomas „nedideliu“, „dideliu“ ir „labai dideliu“?

BK 269 straipsnio 2 dalyje skiriami trys – nedidelis, didelis ir labai didelis – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“. Skaityti čia.

Pažymėtina, kad „nedidelis kiekis“ sąrašuose apibrėžiamas kaip tam tikras kiekis, neviršijantis nustatyto, o „didelis“ ar „labai didelis“ – kai viršijamas nustatytas kiekis.

Pavyzdžiui amfetamino kiekis laikomas „nedideliu“, kai jos yra nedaugiau kaip 0,2 g, „dideliu“, kai jos yra daugiau kaip 20 g, o „labai dideliu“ – daugiau kaip 100 g.

Pastebėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai minėtose rekomendacijose pateikti (jei nenurodyta kitaip) perskaičiavus į grynąją medžiagą.

Taigi, teismų praktikoje, nustatant BK 259, BK 260 ir BK 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Toks išaiškinimas atitinka šių nusikalstamų veikų dalyko formuluotę, t. y. dalyku pripažįstamos ne bet kokios medžiagos, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, o tos, kurios yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos.  

Pastebėtina, kad šiose rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį.

Kokie kiekiai heroino laikomi nedideliu, dideliu ir labai dideliu?

Ne daugiau kaip 0,02 g heroino kiekis laikomas nedideliu kiekiu, daugiau kaip 2 g laikomas dideliu kiekiu, o daugiau kaip 10 g laikomas labai dideliu kiekiu.

Karfentanilis ir jo kiekiai

Kaip žiniai, karfentanilis yra tūkstančius kartų pavojingesnis nei morfinas ir fentanilis.

Karfentanilis teisėtais tikslais yra naudojamas kaip raminamieji vaistai dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, todėl net ir labai mažos karfentanilio dozės žmonėms gali būti mirtinos.

Karfentanilis nelegalioje rinkoje gali būti platinamas įvairių formų – milteliai, tabletės, lapeliai („markutės“), pleistrai ir purškalai.

Ne daugiau kaip 0,00006 g karfentanilio kiekis laikomas nedideliu kiekiu, daugiau kaip 0,0006 g laikomas dideliu kiekiu, o daugiau kaip 0,018 g laikomas labai dideliu kiekiu.