Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Turto konfiskavimas laikomas ne administracine nuobauda, bet administracinio poveikio priemone ir taikoma tik kartu su administracine nuobauda.
Pažymėtina, kad ANK specialiojoje dalyje baudų dydžiai nurodomi nustatant minimalią ir maksimalią baudas bei nustatoma, ar už atitinkamą nusižengimą gali/privalo būti taikomas turto (ir kokio turto) konfiskavimas.
Ar transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma taikyti ar papildoma administracinio poveikio priemonė? Jei konfiskavimo klausimas kyla dėl KET pažeidimo, skaitykite čia. Jei tai susiję su kontrabanda ar akcizinių prekių gabenimu, informacijos rasite čia.
Turto (automobilio) konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismas arba ne teismo tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) skirdami nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus, įvertina kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Taigi, ar transporto priemonės konfiskavimas už administracinį nusižengimą yra teisinga ir protinga administracinio poveikio priemonė - sprendžia teismas arba ne teismo tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Aptariant Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, susijusias su turto konfiskavimu, svarbu pabrėžti, kad turto konfiskavimas gali būti taikomas ne tik pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims.
✅ ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardinti atvejai, kuomet už administracinį nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Norėtume pažymėti, kad jeigu asmuo padarė administracinį nusižengimą ir jam gali būti surašomas administracinis nurodymas, tuomet, tokiam asmeniui surašant administracinį nurodymą už administracinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma.
✅ Perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti
ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas reikalauja, kad turto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti jog automobilio savininkas perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo (automobilio savininkas), kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Pastebėtina, kad nepakanka automobilio savininkui pasakyti, kad šis nežinojo, kad pažeidėjas pasiims automobilį nusižengimui daryti ir vienareikšmiai nebūtų konfiskuojamas automobilis.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, kiekvieną kartą tik formaliai būtų vadovaujamasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis ir neatsižvelgta į kitas reikšmingas aplinkybes, padariusiam nusižengimą, pasinaudojant ne jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, būtų nepagrįstai taikyta švelnesnė atsakomybė, nei tam pažeidėjui, kuris darydamas analogišką administracinį nusižengimą tomis pačiomis sąlygomis, pasinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl atsižvelgus tik į automobilio savininko deklaratyvų teiginį dėl to, kad jis nežinojo, kokiam tikslui bus panaudotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių automobilio savininko teiginius, nebūtų galimybės tinkamai įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirties (ANK 22 straipsnis).
Todėl sprendimai nekonfiskuoti ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės savininkui deklaratyviai paaiškinus, kad nežinojo, jog automobilis bus naudojamas nusižengimui daryti nevertinant visų aplinkybių visumos, formuotų suvokimą, jog kitam asmeniui priklausantis turtas, naudojamas darant administracinius nusižengimus, nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės ir toliau bus naudojamos neteisėtiems ir (ar) net nusikalstamiems tikslams įgyvendinti.
Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes kaip: ar pažeidėjas gyvena kartu su transporto priemonės savininku; ar pažeidėjo gyvenamoji vieta deklaruota pas automobilio savininką; kur tuo metu buvo transporto priemonės savininkas, kai pažeidėjas valdė transporto priemonę; ar pažeidėjas jau kartą buvo padaręs nusižengimus su ta pačia transporto priemone; ir daugybė kitų smulkmenų, kurios Jums atrodo nereikšmingos, o teismui, šių smulkmenų žinojimas, sudaro pagrindą spręsti ar konkrečioje situacijoje galimas transporto priemonės konfiskavimas ar ne.
Pavyzdžiui vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausančią transporto priemonę. Močiutė sakė, kad automobilio raktelių anūkui pažeidimo dieną nedavė, anūkas automobilį pasiėmė savavališkai be močiutės leidimo. Tačiau teismas, nepaisant to, kad močiutė pažeidimo dieną automobilio anūkui nedavė, įvertino tai, kad močiutė garbaus pensinio amžiaus, automobilis galingas, o pati močiutė teisės vairuoti neturi, anūkas jau ne kartą padaro teisės nusižengimus su tuo pačiu automobiliu, sprendė, kad faktinis automobilio naudotojas yra anūkas, o ne močiutė, todėl buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas.
Jeigu automobilio savininkas, automobilio užvedimo raktelius laiko namie, stalčiuje, pažeidėjui žinomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, tai jau traktuojama, kaip automobilio savininko nerūpestingumas, nes anot teismų, automobilio užvedimo raktelių laikymas, neužrakintame stalčiuje, sudaro sąlygas pažeidėjui laisvai pasinaudoti transporto priemone pažeidimui daryti.
Pavyzdžiui, automobilio savininkė prieš išvykdama į užsienį, automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, automobilio akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė. O namų valdą paliko saugoti pažįstamam, kuriuo pasitikėjo. Teismas, pasisakė, kad automobilio savininkė palikus transporto priemonę, jos raktelius bei dokumentus name, kurį saugoti paliko pažeidėjui, sudarė jam sąlygas naudotis paliktu automobiliu.
Konfiskuotos transporto priemonės savininkas bei pažeidėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydami panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Prašyme transporto priemonės savininkas nurodė, kad jis žinojo, kad pažeidėjas turi teisę vairuoti automobilius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad jis turi galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jis vairuos automobilį pavartojęs alkoholio. Dėl to transporto priemonė savininkas neturėjo jokių objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias jam pagrįstai įtarti, kad pažeidėjas vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeis Kelių eismo taisykles, juo labiau kad padarys tokį teisės pažeidimą, už kurio padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o vairuodamas žemesnių grandžių konfiskuotą transporto priemonę, buvo baustas šešis kartus, tarp kurių ir už vairavimą neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl automobilio savininkas perduodamas automobilį pažeidėjui privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar administracinėn atsakomybėn neketina padaryti administracinio teisės pažeidimo.
Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes. Todėl būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui transporto priemonės savininkas neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus (taip pat ir tuos, kurių metu jo transporto priemonė būtų ne tik apgadinta, bet ir sugadinta nepataisomai), tačiau ir nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, sukelti eismo įvykį, kurio metu būtų stipriai sužalotas arba žūtų žmogus). Suvokdamas tai ir perduodamas savo transporto priemonę kitam asmeniui transporto priemonės savininkas neabejotinai prisiėmė daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).
Štai byloje, teismas konstatavo, kad automobilio savininkė, žinodama, jog jos draugas, su kuriuo buvo pora ir vedė bendrą ūkį, neturi teisės vairuoti transporto priemones, žinodama apie ankstesnes nuobaudas už padarytus pažeidimus šiam valdant jos vardu registruotus automobilius, nebuvo pakankamai apdairi, su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, jog pažeidėjas nepasinaudotų jos vardu registruota transporto priemone bei tokiu būdu negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu ir nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Ir tokiu būdu automobilio savininkė sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-372-365/2025).
Kitoje byloje taip pat buvo konfiskuotas MB priklausantis automobilis, teismui konstatavus, kad MB direktorė elgėsi nerūpestingai ir leido vairuoti šią transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktam sutuoktiniui. Teismas nustatė, kad MB direktorei buvo žinoma, jog jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti, transporto priemonė buvo laikoma direktorės ir jos sutuoktinės gyvenamosios vietos kieme, prieiga prie transporto priemonės raktelių pažeidėjui nebuvo niekaip ribojama ir aptariama transporto priemone važinėjo nuolat (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-98-616/2025).
Taigi, sprendžiant ar automobilio savininkas perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo (automobilio savininkas), kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, vertinamas transporto priemonės savininko elgesys, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su transporto priemonės panaudojimu darant pažeidimą. Nustatinėjama ar savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
Tokiose situacijose kiekvienas žodis, kiekviena aplinkybė ir net menkiausia detalė gali nulemti ar Jums priklausantis automobilis bus konfiskuotas, ar pavyks apsiginti. Teismai vis dažniau vertina ne tik savininko paaiškinimus, bet viso elgesio modelį, todėl spontaniškas, neapgalvotas paaiškinimas gali kainuoti tūkstančius eurų vertės turtą. Todėl itin svarbu iš anksto pasiruošti: žinoti, ką sakyti, ko nesakyti, kokias aplinkybes pagrįsti, kokius įrodymus pateikti ir kaip suformuoti nuoseklią poziciją.
✅ Turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui
ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo.
✅ Iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma arba dalis transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos
Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas. Tačiau, ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytas, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Administracinių nusižengimų kodekse tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį.
Taigi, nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos panašumus, nustatant turto konfiskavimo taisykles, panašiu teisės aiškinimu, su atitinkamais pakeitimais, turi būti vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje, todėl darytina išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ir tokią praktiką formuoja teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo.
✅ Nuosavos transporto priemonės konfiskavimas
Jeigu Jūs padarėte administracinį nusižengimą su sau asmeninės nuosavybės teise priklausančia transporto priemones ir už kurį numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas, šios administracinio poveikio priemonės taip pat galima išvengti.
Įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.
Iš savo gausios praktikos, pateiksime aplinkybes, kurias įvertina teismai skirdami ar neskirdami papildomą administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą. Jei tai KET pažeidimas, teismas atsižvelgia į: įvertina pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą (ar žmonės nukentėjo, ar padaryta žala kitų asmenų turtui, jei padaryta tai kokio ji dydžio); ar asmuo gailis dėl pažeidimo; ar yra sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis); ar asmuo anksčiau buvo padaręs analogišką pažeidimą; asmens socialinę padėtį; nustatytą neblaivumo laipsnį; pažeidėjo, kaip eismo dalyvio charakteristiką (koks vairavimo stažas ir kiek padaryta KET nusižengimų, kokio jie pobūdžio, ar paskirtos baudos sumokėtos); teisingumo ir protingumo kriterijus ir kt.
Jei asmuo vežė kontrabandą ar akcizais apmokestinamas prekes, teismai atsižvelgia į: vežamų kontrabandos prekių ar akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir vertę; transporto priemonės vertę; kontrabandos, akcizais apmokestinamų prekių slėpimo būdą; ar transporto priemonės specialia buvo pritaikyta kontrabandai, akcizais apmokestinamų prekių vežimui; pažeidėjo asmenybę (ar tai pirmas analogiškas pažeidimas); teisingumo ir protingumo kriterijus ir kt.