Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Ar transporto priemonės konfiskavimas už administracinį nusižengimą yra teisinga ir protinga papildomo poveikio priemonė - sprendžia teismas arba ne teismo tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti Institucija (policija).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismai, skirdami nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus, įvertina kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje (iki 2017-01-01 buvęs ATPK 20 straipsnis) numatytų administracinės nuobaudos tikslų. 

Ar transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma skirti papildoma administracinio poveikio priemonė ar gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas skaitykite kitose mūsų publikacijose. Jei tai KET pažeidimas, skaitykite ČIA, o jeigu tai kontrabandos ar akcizinių prekių gabenimas, skaitykite ČIA.

Svetimos transporto priemonės konfiskavimas

Sprendžiant klausimą dėl pažeidime panaudotos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, į pažeidėjo asmenybę ir į padaryto pažeidimo pavojingumą nėra atsižvelgiama, o vertinamas tik transporto priemonės savininko elgesys, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su transporto priemonės panaudojimu darant pažeidimą.

Iki 2016 m. sausio 1 d. teismai, spręsdami klausimą dėl svetimos transporto priemonės konfiskavimo už administracinį pažeidimą, turėdavo nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.  

Kai kuriais atvejai, teismų „automobilio savininko nerūpestingumo“ traktavimas prasilenkdavo su sveika logika.

Kaip antai, jeigu automobilio savininkas, automobilio užvedimo raktelius laikė namie, stalčiuje, tai jau buvo traktuojama, kaip automobilio savininko nerūpestingumas, nes anot teismų, automobilio užvedimo raktelių laikymas, neužrakintame stalčiuje, sudarė sąlygas pažeidėjui laisvai pasinaudoti transporto priemone pažeidimui daryti.

Automobilio savininkė prieš išvykdama į užsienį, automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, automobilio akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė. O namų valdą paliko saugoti pažįstamam, kuriuo pasitikėjo. Teismas, pasisakė, kad automobilio savininkė palikus transporto priemonę, jos raktelius bei dokumentus name, kurį saugoti paliko pažeidėjui, sudarė jam sąlygas naudotis paliktu automobiliu. 

Taigi iki 2016 m. sausio 1 d. transporto priemonės konfiskavimas ar ne, labiau priklausydavo nuo teisėjo vidinio įsitikinimo. 

Nuo 2016 sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos dėl svetimos transporto priemonės konfiskavimo, susiaurino ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Pasikeitusiu įstatyminiu reglamentavimu, buvo susiaurinta daiktų, pajamų, nepriklausančių nuosavybės teise pažeidėjui, konfiskavimo galimybė.

Iš aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo leidėjas tokiu būdu siekė daugiau apsaugoti asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teises.

ANK 29 straipsnyje (iki 2017-01-01 buvęs ATPK 26 straipsnis) nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė.

Konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę ir su kuria buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nurodyti ANK 29 straipsnio 4 dalyje galima tik tuomet kai yra viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų:

1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso daiktas, žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Taigi teismas, siekdamas konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, turi nustatyti kam pažeidimo padarymo metu priklausė transporto priemonė ir nustatyti ar yra bent viena ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamų sąlygų.

Turi būti konstatuota bent viena iš sąlygų, rodanti konkretų asmens ryšį su padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir suponuojanti poreikį ir galimybę konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą.

Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.

Automobilis buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui

Labai daug kartų dalyvavome bylose, kuriose buvo sprendžiamas mamai, broliui, seseriai, močiutei, bet ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. Arba dažnai būna kai nusižengimas padaromas su transporto priemones, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 

Jeigu vairavote šeimos nariui ar giminaičiui priklausančią transporto priemonę, vadinasi yra viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamų sąlygų, todėl galimas transporto priemonės konfiskavimas?

Aiškinant šią teisės normą tikslinga vadovautis lingvistiniu, teleologiniu teisės aiškinimo būdais. Jau iš pačios normos gramatinės konstrukcijos, vartojamo žodžio „pažeidėjas“ seka, kad ja remiantis konfiskacija yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tiesioginės sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.

Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą.

Tačiau, nepasigaukite ir nemanykite, kad automobilio savininkui (šeimos nariui ar giminaičiui) teisme paaiškinus, kad pažeidimo dieną automobilis nebuvo sąmoningai perduotas pažeidėjui, teismai netaikys transporto priemonės konfiskavimo. 

Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio šeimos nariui ar artimajam atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją.

Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes kaip:

1. ar pažeidėjas gyvena kartu su transporto priemonės savininku;
2. ar pažeidėjo gyvenamoji vieta deklaruota pas automobilio savininką;
3. kur tuo metu buvo transporto priemonės savininkas, kai pažeidėjas valdė transporto priemonę;
4. ar pažeidėjas jau kartą buvo padaręs nusižengimus su ta pačia transporto priemone;
5. ir daugybė kitų smulkmenų, kurios Jums atrodo nereikšmingos, o teismui, šių smulkmenų žinojimas, sudaro pagrindą spręsti ar konkrečioje situacijoje galimas transporto priemonės konfiskavimas ar ne.

Pavyzdžiui vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausančią transporto priemonę. Močiutė sakė, kad automobilio raktelių anūkui pažeidimo dieną nedavė, anūkas automobilį pasiėmė savavališkai be močiutės leidimo.

Tačiau teismas, nepaisant to, kad močiutė pažeidimo dieną automobilio anūkui nedavė, įvertino tai, kad močiutė garbaus pensinio amžiaus, automobilis galingas, o pati močiutė teisės vairuoti neturi, anūkas jau ne kartą padaro teisės nusižengimus su tuo pačiu automobiliu, sprendė, kad faktinis automobilio naudotojas yra anūkas, o ne močiutė, todėl buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. 

Sūnus vairavo tėvui priklausančią transporto priemonę.Abiems buvo išsiųsti šaukimai į teismą. Tačiau nei tėvas neatvyko duoti paaiškinimų, nei sūnus neatvyko duoti parodymų, todėl teismas sprendė, kad egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo sąlyga, t. y. konstatuotina, kad turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad automobilio savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesais (Byla Nr. AN2-172-498/2017).

Labai dažnai asmenys į mus kreipiasi jau po pirmos instancijos teismo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad labai svarbu nuo pat pradžių teismui aiškiai, nuosekliai paaiškinti automobilio perdavimo aplinkybes pažeidėjui.

 Net ir menkas netinkamas atsakymas, gali lemti transporto priemonės konfiskavimą. Tad jeigu jau papuolėte į tokią situaciją, pasikonsultuokite su mūsų teisės specialistais prieš pirmos instancijos teismo procesą.

Skambinkite +370 659 50005 arba rašykite teisybe@emerita.lt

Savininkas nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti

ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas reikalauja, kad daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti jog automobilio savininkas perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo (automobilio savininkas), kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. 

Tam, kad įrodyti asmens kaltę dėl, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs ir neginčijami bei nekeliantys abejonių.

Teismai nustatinėja ir tiria aplinkybes, įrodančių transporto priemonės savininko neatsakingą, nerūpestingą transporto priemonės perleidimą kitam asmeniui.

Teismai nustatinėja ar transporto priemonės savininkas perduodamas automobilį pažeidėjui  žinojo, ar objektyvai galėjo žinoti, kad automobilis bus panaudotas neteisėtiems tikslams. 

 Konfiskuotos transporto priemonės savininkas bei pažeidėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau- LAT), prašydami panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad pažeidėjas, neblaivus (nustatytas 0,20 promilės girtumas) vairavo ne sau nuosavybės teisę priklausantį automobilį, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. (nuobauda neįvykdyta), taip pat neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo. 

Prašyme transporto priemonės savininkas nurodė, kad jis žinojo, kad pažeidėjas turi teisę vairuoti automobilius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad jis turi galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jis vairuos automobilį pavartojęs alkoholio. Dėl to transporto priemonė savininkas neturėjo jokių objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias jam pagrįstai įtarti, kad pažeidėjas vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeis Kelių eismo taisykles, juo labiau kad padarys tokį teisės pažeidimą, už kurio padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

LAT atkreipė dėmesį į tai, kad  pažeidėjas baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o vairuodamas žemesnių grandžių konfiskuotą transporto priemonę, buvo baustas šešis kartus, tarp kurių ir už  vairavimą neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl automobilio savininkas perduodamas automobilį pažeidėjui privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar administracinėn atsakomybėn neketina padaryti administracinio teisės pažeidimo. 

Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes. Todėl būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui transporto priemonės savininkas neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus (taip pat ir tuos, kurių metu jo transporto priemonė būtų ne tik apgadinta, bet ir sugadinta nepataisomai), tačiau ir nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, sukelti eismo įvykį, kurio metu būtų stipriai sužalotas arba žūtų žmogus). Suvokdamas tai ir perduodamas savo transporto priemonę kitam asmeniui Transporto priemonės savininkas neabejotinai prisiėmė daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo riziką (LAT 2017-02-14 nutartis Nr. 2 AT-3-697/2017).

Antai byloje (Nr. AN2-189-606/2017) teismas, konstatavo, kad jeigu, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, kiekvieną kartą tik formaliai būtų vadovaujamasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis ir neatsižvelgta į kitas reikšmingas aplinkybes, padariusiam nusižengimą, pasinaudojant ne jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, būtų nepagrįstai taikyta švelnesnė atsakomybė, nei tam pažeidėjui, kuris darydamas analogišką administracinį nusižengimą tomis pačiomis sąlygomis, pasinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl atsižvelgus tik į automobilio savininko deklaratyvų teiginį dėl to, kad jis nežinojo, kokiam tikslui bus panaudotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių automobilio savininko teiginius, nebūtų galimybės tinkamai įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirties (ANK 22 straipsnis).

Lizingo būdų įsigytas automobilis– galimas transporto priemonės konfiskavimas?

Atkreiptinas dėmesys, kad nauja ATPK 26 straipsnio redakcija (nuo 2017-01-01 ANK 29 straipsnis) įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., todėl dar nėra gausi teismų praktika dėl lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, tačiau esančiuose teismų sprendimuose matyti, kad teismų praktika įvairi.

Kiekvienu atveju teismai vertina, ar būtent turto savininkas  žinojo, kad jam priklausantis turtas nenaudojamas neteisėtais tikslais (ANK 29 str. 4 d. 1 p.).

Vieni teismai taiko lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, nurodydami, kad pirma, lizinguojamo turto praradimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Antra, lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą kaip tą numato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 str. su visom iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui.

Taikant administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė yra pažeidėjo įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos ANK  22 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo siekį. Juolab, kad nėra jokių garantijų, kad, netaikius privalomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo-faktinis valdytojas ir naudotojas neliktų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Tuo tarpu kiti teismai, netaiko lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, nurodydami, kad lizingo davėjas sudarydamas lizingo sutartį ir lizingo sutartimi įpareigodamas lizingo gavėją automobilį valdyti ir naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir lizingo sutarties reikalavimai, rodo, kad lizingo davėjas pagal savo galimybes ėmėsi priemonių apsaugoti transporto priemonę nuo neteisėto naudojimo.

Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad lizingo davėjas (automobilio savininkas) su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams todėl nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų privalomų sąlygų ir lizingo davėjui priklausanti transporto priemonė nėra konfiskuojama.

Matoma, kad teismų praktika nėra nuosekli, o tai pažeidžia pažeidžia asmenų lūkesčius, kad panašios bylos bus sprendžiamos priimant panašius sprendimus, atsižvelgiant į visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisinės valstybės principus.

Štai ir dabar (2017-03-27) kreipėmės su prašymais (trys analogiški atvejai) į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Prašymai priimti  nagrinėti ir su nekantrumu laukiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimų, kuriuose tikėtina bus nubrėžtos aiškios gairės ar pagal naują ANK 29 straipsnio 4 dalį, lizingo gavėjui (pažeidėjui) padarius administracinį nusižengimą už kurį numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas, galimas lizingo davėjui (automobilio savininkas) priklausančios transporto priemonės konfiskavimas.

Nuosavos transporto priemonės konfiskavimas

Jeigu Jūs padarėte administracinį nusižengimą (su sau asmeninės nuosavybės teise priklausančia transporto priemones) ir už kurį numatytas transporto priemonės konfiskavimas, šios papildomos administracinio poveikio priemonės taip pat galima išvengti.

Įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo.

Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Iš savo gausios praktikos, pateiksime aplinkybes, kurias įvertina teismai skirdami ar neskirdami papildomą administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą.

Jei tai KET pažeidimas, teismas atsižvelgia į:

1. įvertina pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą (ar žmonės nukentėjo, ar padaryta žala kitų asmenų turtui, jei padaryta tai kokio ji dydžio);
2. ar asmuo gailis dėl pažeidimo;
3. ar yra sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis);
4. ar asmuo anksčiau buvo padaręs analogišką pažeidimą;
5. asmens socialinę padėtį;
6. nustatytą neblaivumo laipsnį;
7. pažeidėjo, kaip eismo dalyvio charakteristiką (koks vairavimo stažas ir kiek padaryta KET nusižengimų, kokio jie pobūdžio, ar paskirtos baudos sumokėtos);
8. teisingumo ir protingumo kriterijus;
9. ir kt.

Jei asmuo vežė kontrabandą ar akcizais apmokestinamas prekes, teismai atsižvelgia į:

1. vežamų kontrabandos prekių ar akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir vertę;
2. transporto priemonės vertę;
3. kontrabandos, akcizais apmokestinamų prekių slėpimo būdą;
4. ar transporto priemonės specialia buvo pritaikyta kontrabandai, akcizais apmokestinamų prekių vežimui;
5. pažeidėjo asmenybę (ar tai pirmas analogiškas pažeidimas);
6. teisingumo ir protingumo kriterijus;
7. ir kt.

Pažymėtina, kad skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Taigi, pasinaudokite mūsų sukaupta teisine patirtimi ir transporto priemonės konfiskavimas – gal būti išvengtas.

Skambinkite +370 659 50005 arba rašykite teisybe@emerita.lt