Kaip įforminti pinigų perdavimą (paskolinimą)?

Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Skolinti sumas iki 600 eurų galima bet kokia forma - ir susitarus žodžiu ir raštu. Vis dėlto rekomenduotina tokius sandorius įforminti bent jau skolos rašteliu, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas bei grąžinimo terminas.

Skolinant pinigus nuo 600 eurų iki 3000 eurų, tokį sandorį būtina sudaryti rašytine forma (ranka pasirašytas ir parašais patvirtintas skolos raštelis, paskolos sutartis, vekselis)

Jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Jei sutartyje numatyta, jog pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, kai suma didesnė nei 3 000 eurų, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai (nebūtina notarinė forma)

Saugiausia, jei kreditorius (asmuo, kuris skolina pinigus) ir skolininkas sudaro tokius skolos dokumentus:

Skolos raštelis. Pats paprasčiausias paskolos gavėjo ranka surašytas ir kreditoriui perduotas dokumentas, kuriame nurodomos pagrindinės paskolos aplinkybės: kada skolinta, koks asmuo iš ko pasiskolino, kokia paskolinta pinigų suma ir kokia tvarka, terminais skolininkas pinigus grąžins.

Be to, skolos raštelis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos ne visi žino.

Skolos raštelyje jeigu įrašyta „ pasiskolinau“, „skolinuosi“, savaime reiškia, kad pinigai perduoti.

Taigi, skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną t.y. skolos raštelyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas pinigų perdavimo faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.). Nes būtent toks įrašas sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje.

Jeigu pagal skolos raštelį skolininkas neatsiskaito, tuomet kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo bendra tvarka. Kuomet teismas priteis skolą, tik tuomet jau galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko.

Paskolos sutartis – viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų.  Jeigu paskolos suma viršija 3000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Lygiai taip pat, kaip ir skolos raštelyje, paskolos sutartyje turi būti užfiksuotas pinigų perdavimo faktas t.y. paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.). Nes būtent toks įrašas sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Jeigu paskolos sutartyje įrašyta „ pasiskolinau“, „skolinuosi“, savaime reiškia, kad pinigai perduoti.

Vekselis. Kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vietoj skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį.

Vekselis – tai griežtos formos dokumentas, vertybinis popierius kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Jei fizinio asmens išduodamo vekselio suma viršija 3 000 eurų, jį turi patvirtinti notaras.

Vekselį galima ranka surašyti ant paprasto popieriaus lapo – svarbiausia, kad jame būtų visi septyni rekvizitai, kuriuos įtvirtina Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis:

1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.

Jeigu nesutampa vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma, pagal įstatymą galioja žodžiais įrašyta suma. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.

Tai neginčytinas skolos dokumentas ir būtent todėl pasirašinėti vekselius reikia labai apdairiai – tik atidžiai perskaičius ir gerai išsiaiškinus visas galimas pasekmes. Ypač atidžiai vekselio rekvizitus turėtų patikrinti kreditorius (vekselio gavėjas), nes trūkstant kurio nors rekvizito notaras neišduos vykdomojo įrašo skolai išieškoti.

Turint vekselį, nebereikia kreiptis į teismą, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka.

Suėjus mokėjimo terminui, kreditorius per keletą dienų turi išsiųsti vekselio davėjui pranešimą, kad jis privalo sumokėti skolą.

Jeigu ir po to neatsiskaitoma, ilgai nedelsiant reikėtų kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir Tokį dokumentą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Vekselių nepatartina pasirašyti tais atvejais, kai skolinamos labai didelės pinigų sumos. Atėjus skolos išieškojimo laikui, skolininkas gali visai nebeturėti turto, iš kurio būtų galima atlygini skolą. Todėl dideles skolas vertėtų įforminti notaro patvirtintais sandoriais, kuriuos siūlytina užtikrinti turto įkeitimu.

Klaidos, sudarančios kliūtis arba užkertančias kelią skolos susigrąžinimui:

Neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Labai dažnai ir lemtinga klaida - neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Kilus ginčui dėl pinigų perdavimo ir/ ar jų priėmimo, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas. Kaip minėta aukščiau, nes norisi dar ir dar kartoti, jeigu skolos raštelyje, paskolos sutartyje, vekselyje įrašyta „... skolinuosi...“, „..paskolinau...“ nereiškia, kad pinigai perduoti. Privalo būti nurodyta, kad „...pinigus perduodu...“, „....pinigus gavau....“ ir kt.

Štai vienoje byloje, skolos raštelyje buvo pavartoti žodžiai „pasiskolinau“. Ir anot teismo, ginčo skolos raštelio formuluotė „pasiskolinau“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu nesudaro pagrindo išvadai, kad paskolas davėjas (kreditorius) iš tikrųjų perdavė paskolos gavėjui (skolininkui), o pinigų gavėjas (skolininkas) atitinkamą pinigų sumą gavo ginčo skolos raštelio pasirašymo metu.

Jeigu perdavimo faktas tiesiogiai raštu nėra užfiksuotas, tuomet asmenų tikroji valia dėl pinigų perdavimo aiškinama atsižvelgiama į individualios ginčo aplinkybes, turimus įrodymus.

Kilus ginčui, teismui, itin svarbiais tampa:

1) sutarties lingvistinis aiškinimas, kokia panaudota gramatikos išraiška ir kt.;

2) sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo;

3) aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką;

4) įrašai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.)

5) aplinkybės, kodėl asmuo prisiėmė naštą mokėti paskolą, jeigu jos realiai negavo (ypač svarbu, kai ginčas yra dėl didelių sumų).

Kilus ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį ar kitą skolos dokumentą perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas pinigų perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui (skolininkui) fakto, pareiga įrodyti, kad pinigai (paskolos dalykas) perduotas paskolos gavėjui (skolininkui), tenka paskolos davėjui (kreditoriui).

Nenurodytas skolos dydis arba netinkami nurodytas skolos dydis. Nenurodant skolos dydžio, skolą prisiteisti sudėtinga. Tuomet reikia pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius skolos perdavimo faktą, skolos dydį. 

Jeigu nesutampa žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma, pagal įstatymą galioja žodžiais įrašyta suma. Kai pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.

Netinkamai identifikuotas skolininkas. Skolos dokumente būtina nurodyti aiškius skolininko duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo metus, gyvenamosios vietos adresą ar kitus galimus kontaktus, kuriais galima susisiekti. Vien vardo ir pavardės neužtenka, kad skola būtų sėkmingai išieškota, kadangi tokiu pat vardu ir pavarde žmonių būna ne vienas. Esant tokiai situacijai, nėra žinoma, į kurį asmenį nukreipti skolos išieškojimą. Svarbu nurodyti ir paskutinę žinomą deklaruotą skolininko gyvenamąją vietą.

Nenurodyta skolos dokumento parengimo data ir terminas, iki kurio skolininkas turi grąžinti skolą. Šios datos reikalingos tam, kad būtų aišku, kada suėjo skolos grąžinimo terminas, nuo kada skaičiuojamos palūkanos, kada sueina senaties terminas.

Paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Pateikta informacija nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.